Jurginai – neginčijamos antrosios vasaros pusės ir rudens karalienės. Jie suteikia nuolaidai daug teigiamos energijos. Tarp nesuskaičiuojamų veislių yra kažkas kiekvienam. O rinktis yra iš ko.Bendrinis pavadinimas Dahlia Dahlia suteiktas švedų botaniko Andreaso Dal garbei. Dažnai vadinami Georgina, jie atstovauja plačiajai Compositae šeimai. Į Europą jie atkeliavo XVIII amžiaus pabaigoje iš Meksikos ir Gvatemalos aukštumų. Didžioji dauguma veislių buvo sukurtos sukryžminus dvi rūšis: Dahlia pinnata ir Dahlia coccinea.Pirmieji veisimo darbai parodė nepaprastą kintamumą ir lengvą kryžminimą, todėl buvo sukurta daug veislių.
Jurginai – daugiamečiai augalai, kurie nežiemoja žemėje. Žemaūgių veislių antžeminė dalis gali užaugti iki 30 cm, aukščiausios – iki 180 cm. Ūgliai mėsingi, tuščiaviduriai, šakoti. Lapai tamsiai žali, plunksniški, pakraščiuose dantyti. Požeminė dalis – kaupiamųjų šaknų ryšulėlis, vadinamas karpiniu.Kadangi šiuo metu yra registruota per 2000 veislių, reikėjo jas susisteminti pagal du svarbiausius kriterijus: aukštį ir žiedų tipąPagal aukštį galime išskirti žemaūgius jurginus, siekiančius nuo 20 iki 40 cm; vidutinio ūgio – iki 120 cm ir labai aukšto (nuo 120 iki 180 cm).
Jurginų skirstymas pagal žiedyno tipą – tikras gėlių kaleidoskopas. Skiriami vienžiediai jurginai. Krepšelio, sudaryto iš geltonų vamzdinių gėlių, centras yra apsuptas vienos liežuvio gėlių žiedo. Šios grupės augalai dažniausiai yra žemaūgės veislės. Pusiau dvigubos formos turi du ar daugiau liežuvių žiedų ratų.Čia skiriame bijūnus ir anemoninius jurginus. Gausiausia grupė yra pilnažiedžiai jurginai – visi žiedai virsta žiedlapiais.
Šukinėse jos primena vandens lelijas; dekoratyviniai jurginai gali pasigirti didžiausiais žiedais, kurių skersmuo iki 30 cm; pomponai primena gražius kamuoliukus; Kaktusų augalai turi susiaurėjusius žiedlapius, todėl atrodo labai egzotiškai, kaip ir orchidėjų jurginai. Spalvų paletė beveik neribota.Trūksta tik mėlynos ir juodos, nors augintojai jau labai priartėjo prie šių spalvųGėlės gali būti vienos, dvispalvės ir trispalvės visais įmanomais deriniais.
Jurginus auginti augalus nėra sunku, tačiau verta šiek tiek pasistengti, kad jų grožis būtų pilnai atskleistas. Kaip ir dera vietiniam meksikiečiui, jie auga sveiki ir gausiai žydi tik saulėje arba tik šviesiame pavėsyje.Tik ten jie pasiekia tikslinį dydį, o gėlės yra sodrios spalvos.Dirva turi būti lengva, pralaidi, turtinga maistinių medžiagų, visada šiek tiek drėgna, neutrali arba šiek tiek šarminė.Jurginai tikrai nemėgsta rūgščios dirvos. Visą vegetacijos laikotarpį juos reikia reguliariai laistyti, nes į vandens trūkumą jie labai greitai reaguoja vytimu. Aukštos veislės gali sulūžti.
Reikėtų rudenį pagalvoti apie auginimo vietą ir iškasti dirvą su dideliu kiekiu perpuvusio mėšlo ar komposto. Arba pavasarį, sodinant karpius, verta pabarstyti daugiakomponentėmis trąšomis, o esant reikalui būti ant menkai derlingos dirvos, kartą per savaitę ūglių vystymosi metu patręšti florovituBūkite atsargūs ir nepasirūpinkite augalas turi perteklinį azoto, nes tada ūgliai bus pernelyg gausūs ir žydėjimas pastebimai susilpnės.Azotu pertręštus augalus dažniau užpuls kenkėjai, ypač amarai.
Aukštaūgių veislių jurginus reikėtų sodinti nuo stiprių vėjo gūsių apsaugotose vietose, kad jie nenulūžtų. Taip pat gerai naudoti atramas, pavyzdžiui, kuoliukų pavidalu, ir surišti ūglius jiems augant.
Jurginų karpius reikėtų sodinti į žemę gegužės viduryje į šulinius, užpildytus derlinga žeme, tolygiai paskleisdami sustorėjusias šaknis.Viršus turi būti padengtas 5 cm dirvožemio sluoksniu.Taip pat galite auginti augalus savo namuose ar šiltnamyje į atskirus vazonus. Tokie egzemplioriai žydės maždaug 3 savaitėmis anksčiau. Jurginai yra labai jautrūs menkiausiam šalčiui, todėl prognozuojamam nakties temperatūros kritimui augalus reikia apdengti džiutu, neaustine medžiaga, laikraščiu ar kartonu.
Jurginai puikiai atrodo pavieniui, ypač aukštaūgių veislių, taip pat kitų veislių kompanijoje arba su kitomis vasarinėmis gėlėmis, tokiomis kaip dedešva ir medetkos.Pasodinkite juos tinkamu atstumu. yra svarbu.. Mažiausiems jis turėtų būti 20-30 cm, aukštesniems kas 50 cm, o didžiausiems net 1 m intervalais.Dėl to jurginai nerizikuoja būti „uždusinti“ kaimyninių augalų.
Žemieji jurginai puikiai tiks dubenims ir puodams terasose ar nuolaidos krašteliui.Iš aukštesnių veislių galima kurti gėlių gyvatvores ar įvairiaspalves kompozicijas, o pačios aukščiausios gali būti fonas mažiau įspūdingoms gėlėms.Įdomu juos derinti su daržovėmis, pavyzdžiui, su lapiniais burokėliais, pankoliais ar lapiniais kopūstaisJurginų žiedai puikiai tiks ir vazoje, kurioje išsilaiko apie 5 dienas.
Jurginai yra atsparūs ligoms ir kenkėjams, nors reikia atidžiai stebėti, ar neatsiras amarų, ir prireikus nedelsiant įsikišti. Svarbu su jais kovoti, nes jie gali turėti jurginų mozaiką, kuri sukelia augimo stabdymą, ir agurkų mozaiką, kurios lapuose matomos geltonos dėmės.Sergantys egzemplioriai turi būti iškasti ir sudeginti, kad jie netaptų ligos plitimo š altiniu.Lietingesnėmis, drėgnesnėmis vasaromis augalą gali užpulti pilkasis pelėsis.
1. Rudenį, kai antžeminėje dalyje nusveria pirmasis rimtesnis šalnas, tai signalas, kad laikas kasti kelmus.Geriausia šiam tikslui yra šakutė, kurią pirmiausia turėtumėte naudoti, kad šiek tiek supurentumėte dirvą aplink augalą
2. Ūglis sutrumpinamas iki maždaug 10 cm ir paliekamas džiūti vėdinamoje vietoje 10 dienų.
3. Kai kelmai bus išdžiovinti, nupurtykite juos nuo žemės pertekliaus, tada išdėliokite šaknimis į viršų, pabarstydami šiek tiek drėgnomis durpėmis ar pjuvenomis, kad neišdžiūtų.Vertėtų juos valandą pamirkyti fungicidiniame tirpale.
4. Ant kelmų nurodomas veislės pavadinimas arba žiedų spalva. Žiemą laikome juos neužšąlančioje patalpoje maždaug 5 °C temperatūroje, karts nuo karto tikrindami jų būklę. Kai jie pernelyg išdžiūsta ir susiraukšlėja, juos reikia lengvai apipurkšti, o patogenų paveiktus egzempliorius nedelsiant išmesti. Pavasario sodinimo metu kelmus galima padalinti taip, kad kiekvienas fragmentas turėtų bent vieną gerai išsivysčiusį pumpuras.
Koks yra geriausias būdas apsaugoti jurginus po kasimo?
Jurginai kilę iš Centrinės Amerikos (saulėtosios Meksikos), gražūs ir gausiai žydintys daugiamečiai augalai iš Asteraceae šeimos. Deja, jie jautrūs šalčiui ir mūsų klimato sąlygomis žemėje nežiemoja. Ruošti jurginus žiemos ramybės laikotarpiui reikėtų pradėti gerokai iš anksto. Vasaros pabaigoje (rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje) reikėtų riboti augalų laistymą, kad jie pradėtų kaupti maistines medžiagas gumbuose. Jurginai iškasami po pirmųjų šalnų nupjovus antžeminę augalų dalį apie 5-8 cm virš žemės lygio. Pašalinus substrato likučius ir pažeistus gumbus, kelmus išdžiovinkite, o po to sudėkite į ažūrinius, erdvius konteinerius (pvz., dėžes ar pintus krepšelius) ir pabarstykite smėliu ar žeme. Geriausia jurginus žiemoti patalpose, maždaug 5 °C temperatūroje (ne žemesnėje kaip 0 ir ne aukštesnėje kaip 10 °C).
– sako dr. inž. Tomasz Mróz