Įrengiant sodą ar sodinant gėlių kompozicijas vazonuose, norint vėliau džiaugtis patenkinamu rezultatu, svarbiausia yra tinkamas dirvožemio pasirinkimas. Kadangi kiekvienas augalas teikia pirmenybę skirtingoms augimo sąlygoms. Dirvožemio tipus galime pasirinkti atsižvelgdami į pH, taip pat ir dėl pralaidumo bei derlingumo. Su mūsų vadovu pasirinksite tinkamą dirvožemio tipą kiekvienai augalų rūšiai.
Turinys:
- Sodo žemė gėlėms
- Kokia dirva hortenzijoms?
- Kokia dirva sodo jukai?
- Dirvožemis po veja
- Dirvožemis daržovėms
- Kaip patikrinti dirvožemio pH
- Kiek sveria sodo žemė?
- Kiek kainuoja sodo žemė?
Sodo žemė gėlėms
Kad gėlės išsiskirtų prašmatniais ir spalvingais žiedynais, svarbu tinkamai parinkti dirvą. Gėlėms, priklausomai nuo rūšies, dažniausiai reikia derlingos dirvos su neutraliu pH. Kai kurioms gėlėms, pavyzdžiui, sodo hortenzijoms, patinka, kad žemė būtų rūgšti. Norint pasirinkti tinkamą rūšį, vertėtų iš pardavėjo pasidomėti, kokias sąlygas turi atitikti tam tikras egzempliorius, kad jis greitai augtų ir klestų kiekvieną sezoną. Kartais, be dirvožemio pH, priklauso ir jo pralaidumas, t.y. ar dirva sulaiko vandenį, ar ne, bei mineralinių medžiagų kiekis.Kai kurioms augalų rūšims, pavyzdžiui, tujoms, patinka žemė, kuri kurį laiką palaiko dirvą drėgnąSodo juka, kita vertus, mėgsta visiškai nusausintą dirvą. Levandų sodas mėgsta laidžią dirvą, labai kalkingąJei kyla problemų dėl dirvožemio maistinės vertės, gėles galime pabarstyti atitinkamomis trąšomis.
Kodėl vazono dirvoje atsiranda pelėsis?
Pelėsių atsiradimo priežastis yra per didelė substrato drėgmė, kuri atsiranda dėl netinkamos augalų priežiūros. Dažniausiai tai asocijuojasi su per dažnu ir gausiu laistymu, drenažo angų vazone nebuvimu, prastu substrato nutekėjimu, vandeniu korpuse, per dideliu oro drėgnumu, per žema temperatūra ir ne itin erdvia bei šešėline padėtimi.
– sako dr. inž. Tomasz Mróz
Kokia dirva hortenzijoms?
Raktas į sėkmę auginant sodo hortenzijas yra tinkamai parinktas dirvožemio tipas. Netinkamas substrato pasirinkimas aiškiai paveiks gėlių išvaizdą.Hortenzijas reikėtų auginti lengvoje, derlingoje dirvoje, kurioje gausu maistinių medžiagų ir humuso. Be to, dirvožemis turi būti pralaidus, gerai nusausintas ir nuolat šiek tiek drėgnas. Tinkamas hortenzijos dirvožemio pH turėtų būti iki 7. Įdomu tai, kad dirvožemio rūgštingumas turi įtakos vazoninių hortenzijų spalvai. Rūgštinė reakcija suteiks mums mėlyną gėlių spalvą, o šarminė - rausvą spalvą.
Kokia dirva sodo jukai?
Sodo juka kilusi iš agavų šeimos. Jie nemėgsta sunkios ir per drėgnos dirvos. Jukai geriausia rinktis lengvą ir gerai nusausintą dirvą.Jukos natūraliai auga nederlingoje, šiek tiek šarminio pH žemėje, todėl į žemių mišinį, kuriame jos augs, verta nedėti durpių ir kitų rūgštinį pH turinčių priedų. Jei neturite jukai tinkamos dirvos, nes ji per priemolio, galite lengvai sumaišyti su stambiu smėliu, kuris labai palengvins augalo įsišaknijimą. Yuki taip pat mėgsta dirvą, kurioje gausu kalcio.
Dirvožemis po veja
Geriausias dirvožemis vejai yra juodžemis. Tai pralaidi dirva, praturtinta žolei augti reikalingomis maistinėmis medžiagomis, be to, pasižyminti optimaliu rūgštingumu.Žolė geriausiai auga silpnai rūgščioje dirvoje, kurios pH svyruoja nuo 5,5 iki 6,5Jei turite molingą žemę, galite ją sumaišyti su stambiu smėliu. Tačiau jei turime smėlėtą žemę, galime maišyti su durpėmis. Svarbu žolę aprūpinti gerai nusausintu ir derlingu dirvožemiu.
Dirvožemis daržovėms
Ideali dirva daržovėms auginti neturi būti per lengva ar per kompaktiškaJi turi būti pralaidi ir erdvi, taip pat turėti didelę sugeriamąją galią . Žinoma, taip pat svarbu, kad jis būtų derlingas, jame būtų humuso ir maistinių medžiagų.
Kaip patikrinti dirvožemio pH
Dirvožemis yra rūgštus, neutralus arba šarminis. Kuo žemesnis pH, tuo žemė rūgštesnė, o kuo aukštesnė, tuo šarmingesnė. Rūgštingumo lygį galima patikrinti dirvožemio rūgštingumo matuokliu. Tai labai paprastas naudoti prietaisas. Atkreipkite dėmesį, kad dirvožemio mėginius renkame iš kelių vietų, nes skirtingose sodo vietose pH gali skirtis.
Paimtą dirvožemio mėginį padėkite ant rūgšties matuoklio ir užpilkite Hellig skysčiu. Šis skystis turi reaguoti su žeme, todėl rezultato tenka laukti apie 3 minutesPraėjus šiam laikui skysčio spalvą lyginame su plokštelėje pažymėta skale. Prie įrenginio pridedamas visas vartotojo vadovas.
Dirvožemį taip pat galima ištirti Regioninėje chemijos ir žemės ūkio stotyje, tačiau tai kainuos brangiau nei patiems įsigyti rūgšties matuoklį.
Kiek sveria sodo žemė?
Sodo žemė yra dirvožemio elementas, paruoštas specialiai tam tikroms sodo kultūroms.Kiekvienas dirvožemio tipas turi skirtingą struktūrą ir tankį. Dėl to molis gali atrodyti sunkesnis už smėlį.Tačiau buvo nustatyta, kad 1 kubinis metras dirvožemio sveria maždaug 1800 kgIr atvirkščiai, 1 tona sodo žemės yra lygi 555 kubiniams decimetrams.
Kiek kainuoja sodo žemė?
Sodo dirvožemis, priklausomai nuo jo tipo, turi skirtingas kainas.Jie svyruoja nuo kelių dešimčių zlotų už toną iki kelių šimtų zlotųŽinoma, kuo dirva derlingesnė ir turtingesnė maistinėmis medžiagomis, tuo ji bus brangesnė. Perkant dirvožemį dideliais kiekiais, atminkite, kad tiekėjas taip pat apmokestins transportavimo išlaidas. Galima pirkti žemę tonomis ir maišuose, parduodama po 10,20 arba 50 kg. Maišas sodo žemių dažniausiai kainuoja nuo kelių iki keliolikos zlotų. Jį galite įsigyti daugelyje prekybos centrų ir sodo parduotuvių.
