Ankstyvą pavasarį, balandžio pradžioje, kai temperatūra jau yra teigiama, veja reikalauja labai kruopštaus išdžiūvusios žolės likučių grėbimo. Taip pat gerai žemę kočioti voleliu, kuris prispaudžia šaknis prie žemės.Per didelius šalčiusžolės gumulėliaistumiami į viršų, šaknys praranda sąlytį su žeme, o tai prisideda prie išmestų velėnos dalių išdžiūvimo
Po žiemos ant vejos kartais matomos tuščios dėmės, t.y. ertmės. Šios vietos purenamos ir užsėjamos žolių mišiniu. Pirmą kartą žolė pjaunama aukštai (6-8 cm). Svarbu, kad žolė būtų sausa.
Vejos kalkinimas naudojamas, kai dirvožemio pH nukrito žemiau 6,8, o lengvose - iki 6,5.Nedidelį jo sumažinimą galima išlyginti naudojant kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra kalcio.Labai rūgščioje dirvoje (pH mažesnis nei 6), ankstyvą pavasarį naudokite kalcio trąšas, pvz., kalcio karbonatą, negesintos kalkės, dolomito miltai.
Buvo pristatytos vejapjovės su mulčiavimo funkcija, t. y. mulčiuoja nupjautą žolę ir verčia ją į žemę. Pūstanti žolė maitina veją ir gerina dirvožemio sąlygas. Svarbu, kad mulčiavimas nebūtų atliekamas per dažnai, nes velėnoje lieka per daug nesuardytos žolės ir velėną sunaikina. Naudojant mulčiavimą, verta pamaitinti veją didesnėmis azoto trąšų dozėmis, kurios prisideda prie greito susmulkintos žolės irimo.
Šaknų aprūpinimas deguonimi yra būtinas tinkamam augalų vystymuisi. Jei dirvožemis yra per kompaktiškas arba padengtas nepralaidžiu organiniu sluoksniu, deguonies patekimas yra ribotas.Stebėdami deguonies stokojančią veją matome, kad jos paviršius pamažu pasidengia samanomis arba piktžolėmis, kurioms nereikia daug deguoniesKita priežastis, dėl kurios trūksta oro, dažnai yra per drėgna ir sunkus dirvožemis, rūgštus ir netinkama priežiūra (pavyzdžiui, nereguliarus pjovimas, netręšimas ir vejos pjovimas).
Ankstyvą pavasarį, prieš tręšimą, galime veją aeruoti. Šis apdorojimas vadinamas aeracija ir susideda iš nelaidaus organinio sluoksnio pašalinimo arba atlaisvinimo dirvos paviršiuje (paviršiaus aeracija) arba didesniame gylyje (gilioji aeracija).Paviršinis vėdinimas atliekamas specialiai pastatytu grėbliu, vadinamuoju.skarifikatoriai arba mechaniniai aeratoriaiGilioji aeracija – tai skylių padarymas dirvožemyje iki 8 cm gylio arba jo išpjovimas. Tam naudojamos mašinos su ašmenimis ant besisukančių arba riedančių velenų. Aeracija atliekama drėgnoje, bet ne šlapioje dirvoje.
Velėnos aukštis neturi viršyti 5 cm. Prieš atliekant apdorojimą, velėna turi būti nupjauta ir žolė kruopščiai sudrasko. ir 180-200 duobučių sunkiose dirvoseMažose pievelėse aeracijai naudojamos šakės, o batams - specialūs dangčiai su smaigaliais. Didelėse vejose naudojami elektriniai arba degimo dujų aeratoriai.
Pjovimo dažnis priklauso nuo žolės rūšies ir vejos paskirties. Šliaužiančios žolės paprastai pjaunamos rečiau. Rekreaciniais tikslais, pvz., parkuose, naudojamas vejas galima pjauti rečiau, pvz., kas 20 dienų. Paprastai pievų veją pjauname du kartus per sezoną.
Intensyviai eksploatuojamas vejas, pavyzdžiui, sportininkų, reikėtų pjauti net du kartus per savaitę, ypač intensyviai augant žolėms gegužės mėnesį.Nereguliarus šienavimas pablogina velėnos kokybę, taip pat prisideda prie piktžolių užkrėtimo ar samanų atsiradimoPjaunant žolę taip pat priklauso ataugimo greitis, kuris taip pat priklauso nuo daugelio veiksnių , pavyzdžiui: klimato sąlygos, metų sezonas, dirvožemio gausa, žolės tipas ir priežiūros būdas.