Norėčiau paskatinti visus žurnalo „Sodo receptas“ gerbėjus augintiartišokus . Ši daržovė kilusi iš Viduržemio jūros šalių, tačiau sėkmingai auga ir Lenkijoje. Svarbiausia – jis nedaug skiriasi nuo egzempliorių, išaugintų, pvz., Italijoje, dydžio ir kokybės.
Artišokas yrakelerių metųaugalas, bet mūsų klimato sąlygomis jis gali būti tik vienmetis. Sodinukus ruošiu pati. Vasario pabaigoje sėjau sėklas į vazoną, pripildytą durpių substrato, kurio pH 6-6,5
Talpykla padengta folija, kad substratas būtų pakankamai drėgnas. Kai daigai turi du lapus, renku į vazonėlius kaip pomidorus.Balandžio pabaigoje, kai augalai pasiekia 10 cm aukštį, pasodinu juos sklype. Suteikiu jiems saulėtą vietą ir derlingą dirvą (rudenį kasu mėšlu)
Augalus sodinu ne mažesniu kaip 1 x 1 m atstumu.. Augant šeriu dilgėlių srutomis arba Azofoska, o kai išdžiūva - reguliariai palaistuoju. Aštriu peiliu nupjaunu iškilusius pumpurus. Pirmą kartą skinu 2-3 gėles, , tada 3-4 kas trijų dienų intervalu. Derliaus nuėmimą pradedu maždaug liepos viduryje ir baigiu po pirmųjų šalnų.
Artišokai yra ganaatsparūs ligoms . Amarai gali užpulti tik jaunus augalus. Kai jie atsiranda, apdoroju juos natūraliu česnako purškalu.
Nuskintusartišokų pumpurusRuošiu pagal itališkus receptus, o lapus, daržoves džiovinu ir naudoju kaip žolelę nuo virškinimo sutrikimų. Taip pat skaičiau, kad šiame augale yra junginio, vadinamo cinarinu, kuris mažina cholesterolio ir riebalų rūgščių kiekį kraujyje.
Artišokai ne tik skanūs, bet ir puošia gėlynus. Kai buvau kelionėje Prancūzijoje, mačiau, kaip jos auga tarp geltonųjų medetkų. Rekomenduoju šią gražią, sveiką ir skanią daržovę.
Krystyna Rajca
SODO RECEPTAS
Augimo pagrindai