Turinys
Liepa man atneša daug linksmybių, bet ir daug darbo. Šį mėnesį pradeda derėti vaismedžiai ir vaiskrūmiai.
- Avietės mano namuose pirmos. Jie yra saldūs, mėsingi ir, stebėtinai, be kirminų. Renku juos visą mėnesį ir partijomis gaminu iš jų sirupą, kuris yra puiki priemonė nuo peršalimo.
- Tuo tarpu braškės pradeda derėti. Visa mano šeima valgo šviežią maistą. Džiaugiuosi, nes jie labai sveiki. Juose yra daug vitamino C, kalcio, fosforo ir daugelio kitų organizmui naudingų mikro ir makro elementų.Braškės gerina medžiagų apykaitą, saugo nuo mažakraujystės ir valo organizmą. Mažai jų lieka konservams, bet ypatingai maloniais metais braškėms pavyksta kelias porcijas užšaldyti. Sumaišytą mišinį dedu į plastikinius indus, o vėliau atšildytus putėsius naudoju kaip priedą prie pyragų ar desertų.
- Po braškių savo kasmetinius nuotykius pradedu nuo serbentų. Turiu keliolika šios rūšies krūmų, bet didžiąją dalį konservų gaminu iš juodųjų vaisių. Pavyzdžiui, iš jų gaminama skani želė. Dėl vaisiuose esančio pektino jam nereikia jokių kitų priedų, išskyrus cukrų. Jis nusileidžia pats, o stiklainiuose karštas gali būti laikomas keletą metų. Taip pat gaminu šaldytą maistą ir vyną iš serbentų.
- Liepos mėnesį mano sode pradeda raudonuoti laukinės braškės. Jų krūmelius pasodinu šalia mėtų lysvės, kad apsaugočiau nuo skruzdėlių. Šiuos mažus vaisius valgome daugiausia reguliariai, o sveikus ir maistingus kokteilius, jogurtus ir kefyrus ruošiame iki rudens.
- Trešnių derlių pradedame skinti mėnesio viduryje. Tai nėra lengva užduotis, nes turime būti prieš konkurentus, t.y. starkius. Pernai pavyko išsaugoti derlių nuo mažesnio medžio, kurį uždengėme sena užuolaida. Savo ruožtu kompaktiniai diskai buvo pakabinti ant didesnės vyšnios. Siūbuodami vėjyje ir blizgantys saulėje, jie turėjo atbaidyti paukščius. Paaiškėjo, kad spąstai veikė, bet trumpai. Po savaitės varnėnai vėl maitinosi ant medžio. Taigi vargais negalais sutaupytų vaisių neturėjau per daug ir jų užteko tik būtiniems poreikiams. Tačiau nusprendžiau, kad nėra ko gailėtis, nes vyšniose, nors ir skanios, vitaminų nedaug, o jų konservavimas atima daug laiko.
- Liepos viduryje taip pat yra plaušienos kolekcija. Jie veda vaisius kartą per dvejus metus, bet taip gausiai, kad iš jų galima nusipirkti konservų ir ne tokiam turtingam sezonui. Tiesiai nuo medžio paimtus egzempliorius geriausia laikyti stiklainiuose. Nukritę vaisiai yra mažiau patvarūs ir gali būti valgomi reguliariai.Rekomenduoju užšaldyti kietus, rūgštus obuolius, supjaustytus griežinėliais.
- Jei pas mus šilta vasara, jau liepos pabaigoje pradedu skinti melionus. Jų derlius priklauso nuo oro – kuo šilčiau, tuo didesnis derlius. Žali melionai yra skaniausi. Karštu oru jos efektyviai numalšina troškulį, o supjaustytos kubeliais puikiai dera prie salotų su skrudintomis saulėgrąžomis ir vinigreto padažu. Ypatingo derliaus metais kartais ruošiu uogienę, kuri yra originalus trapių sausainių įdaras.
- Ypač rekomenduojamas mėlynių nokimas antroje liepos pusėje. Jo vaisius verta valgyti, nes jie teigiamai veikia regėjimą, stiprina širdį, mažina cholesterolio kiekį. Šios rūšies krūmų neturiu daug, todėl mėlynes valgome reguliariai. Tačiau girdėjau, kad kai kurie iš jų gamina labai sveikas sultis ir tinktūras.
- Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia – persikai. Jų vaisiai greitai genda, todėl juos perdirbant reikia paskubėti. Nuskintų persikų puseles užpilu karštu sirupu ir taip gaunu fantastišką desertą. Aš gaminu sultis iš kritusių egzempliorių.
Rekomenduoju užšaldyti vasaros derlių. Šioje formoje vaisiai išlaiko daugiausiai vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų.
Jadwiga Antonowicz-Osiecka
