Agurkai auginami kelis tūkstančius metų ir kilę iš Indijos. Rytų Europoje žinomas nuo VIII a., Vakarų - nuo XIII-XIV a., o Lenkijoje auginamas nuo XVI a. Pas mus atkeliavo iš Bizantijos, pavadinimu "angurion", o tai reiškė nesubrendusį. Pavadinimas yra ongur, iki mums žinomo agurko.Ši daržovė, nepaisant nepaneigiamo skonio, neturi didelės maistinės vertės, tačiau ją reikia valgyti, nes ji aprūpina mineralinėmis druskomis ir palaiko virškinimą bei pagreitina vandens pertekliaus pašalinimą iš organizmo. Taip pat turi rūgštingumą mažinančių savybių, verta valgyti visą, be lupimo, nes dauguma ingredientų yra žievelėje.Jų negalima valgyti kartu su pomidorais ir kitomis daržovėmis, kuriose gausu vitamino C, nes agurkuose yra šį vitaminą skaidančio fermento ir pektiną skaidančio fermento. Todėl kartu su pomidorais lėkštėje jie greitai suteikia jiems naują išvaizdą.
Vieta agurkams auginti turi būti rami, o dirva derlinga, humusinga ir pralaidi, be polinkio susidaryti pluta, bet tuo pačiu palaikyti drėgmę, kurios pH artimas neutraliai. Tačiau reikia atminti, kad agurkai yra jautrūs šviežiam kalkėjimui, todėl jų nereikėtų auginti ką tik kalkintoje žemėje. Jie taip pat jautrūs per dideliam azoto kiekiui, kurio perteklius gali sukelti tuščių sėklų kamerų susidarymą, vaisių tvirtumo trūkumą ir pastebimą kartumą.
Agurkai yra termofilinės daržovės,ir jiems tinkamiausia temperatūra svyruoja nuo 18 iki 30 °C. Žemesnė nei 10 °C temperatūra jau kenkia augalams, o esant 5 °C, augalai gali žūti. Šie augalai taip pat jautrūs sėjomainai – nereikėtų jų auginti toje pačioje vietoje ne dažniau kaip kas 3-4 metus, o geras priešsėlis jiems yra ankštiniai augalai (pupos, žirniai, pupelės) ir ankstyvosios kryžmažiedės daržovės.Jie gerai reaguoja į pasėlius, kurie derinami su laiškiniais svogūnais, salotomis, kaliaropėmis ar ankstyvaisiais kopūstais.
Dėl didelio žaliosios masės išauginimo agurkai palieka gana švarų medyną, kurį galima sėkmingai panaudoti piktžolėms jautrių rūšių auginimui. Šie augalai turi gana didelį vandens poreikį, priklausomai nuo augimo fazės (labiausiai jautrūs jo trūkumui dygstant sėkloms ir žydėjimo metu, vandens trūkumas substrate prisideda prie žiedų ir vaisių užuomazgų kritimo), ir jiems keliami labai aukšti reikalavimai.maisto. Jie turėtų būti šeriami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, taip pat viršutiniu tręšimu augalų augimo metu, iki 3 kartų.
Koks yra geriausias laikas sėti agurkus ir ar galima auginti balkoną?
Vienas iš svarbiausių augalų gyvavimo ciklą reguliuojančių veiksnių yra temperatūra. Net ir nedideli svyravimai gali sukelti reikšmingų pokyčių vystymosi procesuose.Agurkas yra termofilinis augalas, kurio minimali dygimo temperatūra yra 15 ° C. Todėl geriausias laikas agurkams sėti į žemę yra nuo gegužės antrosios pusės (po paskutinių pavasario šalnų) iki birželio pirmos pusės.
Galimas nedidelis balkoninis agurkų auginimas. Tam verta rinktis derlingą, didelio atsparumo ligoms veislę ir sudaryti jai tinkamas sąlygas. Sodo parduotuvėse jau yra agurkų veislių, kurios buvo išvestos auginti vazonuose, pavyzdžiui, Iznik F1 (salotos).
– sako dr. inž. Tomasz Mróz
Agurkas nelygus agurkui
Galimos veislės, skirtos auginti lauke, paprastai skirstomos į grupes, iš kurių išskiriame šias veisles: salotines (pvz., M alta F1, Dar), fermentuotas (pvz., Andrus F1, Hubal F1, Basza F1), konservuotas (Atlas F1, Bolko F1, Chrobry F1, Kmicic F1) ir kornišonus (pvz.,Atšaukti F1, Rufus F1, Tytus F1). Lauko agurkai dažniausiai turi karpų, o jų vaisiai dažniausiai būna 10-15 cm ilgio. Išimtis yra m altos salotos, kurių vaisiai taip pat yra 15-20 cm ilgio.
Auginimui po dangčiais dažniausiai naudojami salotiniai agurkai, kurių vaisiai yra ilgi (daugiau nei 25 cm) su lygia odele, be gumbų, dažnai vadinami šiltnamio veislėmis (pvz., Atos F1, Karol F1, Milenium F1).
