Veja prieš žiemą
Spalis yra paskutinis metų mėnuo, kai turėtume pjauti veją.Esant pakankamai ilgam ir šiltam rudeniui, lapkritį gali tekti papildomai pjauti žolęPjaudami visų pirma turime užtikrinti, kad žolė nebūtų per aukšta, nors rudenį ji turėtų būti pjauti ilgiau nei vasarą . Kruopščiai nugrėbkite paskutinę nupjautą veją ir pašalinkite visus likučius – sausos žolės veltinį ar susmulkintus lapus.
Visus, sveikus lapus galima nuskinti ir naudoti kaip mulčią medžiams ir krūmams arba mesti į komposto krūvąBeje, veją galime išlyginti ir ties borteliais , pavyzdžiui, su kastuvu.
Išskobkite ne žieminį svogūną
Prieš prasidedant šalnoms taip pat reikėtų iškasti požemines nežiemojančių svogūnėlių ir šakniastiebių dalis. Tai augalų, tokių kaip jurginai, krokosmija, tigerska, gallonija, eukomis, gumbinės begonijos ir karoliukai, gumbai.Iškastą medžiagą reikia nuvalyti, šiek tiek išdžiovinti, o žiemą laikyti tamsioje ir erdvioje patalpoje 5-10 ̊C temperatūroje
Augalų mulčiavimas
Pirmosios šalnos gali pasirodyti spalio mėnesį.Kai tik naktį temperatūra nukrenta iki 0 - 5 ̊C, šalčiui jautrius augalus reikia padengti kelių centimetrų durpių, šiaudų ar sodo žievės sluoksniuTai visų pirma taikoma lelijos, hiacintai, narcizai ar šaškių lentos, bet ir kai kurie daugiamečiai ar dvimečiai augalai. Papildomos izoliacijos reikia ir krūmams bei medžiams su negilia šaknų sistema – daugiausia rododendrai, azalijos, magnolijos ir viržių augalai.
Perkame naujus medžius
Rudens pradžia taip pat tinkamas metas sodinti medžius ir krūmus. Pirkdami augalą atkreipkite ypatingą dėmesį į jo išvaizdą ir būklę.Matmenys taip pat svarbūs, tinkamas aukštis 120 centimetrų, tiesus kamienas, kurio skersmuo 12 centimetrų, matuojamas 30 centimetrų nuo žemės, ir bent 4 skeleto šaknys, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20-25 centimetrai.
Dauguma vaiskrūmių ir medžių sodinukų turėtų būti paženklinti tokia informacija: gamintojo pavadinimas ir adresas, rūšis, veislė, poskiepis ir sertifikavimo metai. Kartais etiketėse nurodoma ir informacija apie sodinuko sveikatą: WW – augalas be virusų, o NT – nepatikrintas.Ši informacija taip pat naudinga renkantis tinkamą kopiją
Grėbti lapus sode
Lapai, gulintys tarp medžių, atrodo vaizdingai, tačiau laikui bėgant jie gali pakenkti mūsų augalams. Atsiminkite, kad lapai dažnai užmigdomi pavojingų sporų ir ligų.Taigi, nedvejodami grėbkite ir užkaskite lapus, tai paprasčiausia procedūra apriboti kenkėjų ir ligų vystymąsi sodas.
Kasimas ir tręšimas
Rudenį verta pasirūpinti ir daržu. Visa tai prieš žiemą reikia ravėti, iškasti ir patręšti. Kompaktišką dirvą reikia kasti giliau, net iki dviejų kastuvų gylio.Vietoje, kur pavasarį augs daug maistinių medžiagų reikalaujančios daržovės, reikėtų tręšti organinėmis trąšomis
Spalio mėnesį taip pat verta papildyti dirvą bendra fosforo trąšų doze ir puse kalio dozės.Spygliuočių medžių drožlės ar pjuvenos gali būti naudojamos kaip organinės trąšos, kurios aprūpina dirvą dideliais kiekiais vertingo humuso, kuris irdamas jos nerūgština. Tinkama dozė yra 1,5 kg / m2.
Spalio arba lapkričio mėn. į dirvą taip pat turėtume įberti kalkių, jei tai vienintelis tręšimasKalkių negalima maišyti su fosforu ir organinėmis trąšomis.
Išpūskite svogūną ir česnaką
Vasarinius svogūnus galime pradėti sėti jau spalio viduryje.Sodinant atkreipkite dėmesį, kad svogūno kaklelis būtų 3-5 centimetrai žemiau dirvos paviršiausŽieminį česnaką reikia sodinti 5-8 centimetrų gyliu. Tinkamiausia vieta jiems bus augalų, auginamų ant organinių trąšų, lopinėlis