Gėlių karalienė neleidžia atsikvėpti net vasarą. Birželis – pagrindinis krūminių rožių žydėjimo laikotarpis, o tai reiškia daug papildomo darbo.Žydėjimo laikotarpiu būtina nuolat šalinti išblukusias gėles, kad paspartėtų naujų formavimasis ir kad krūmai būtų sveiki.
Istorinėse rožėse, kurios nesikartoja žydėjimo, formuojamasis genėjimas atliekamas po žydėjimo. Tada nuo krūmų pašaliname silpnus, susivėlusius, subjaurotus ūglius. Vasara yra vijoklinių rožių augimo laikotarpis.
Mes vedame jų ūglius, nuolat kontroliuojame jų vietą ir tvirtai pririšame prie laiptelių.Verta atkreipti dėmesį, kad gausiausias žydėjimas išgaunamas ant horizontalių ūglių, todėl, kur įmanoma, verta palenkti šakeles.
Rugsėjo mėnesį valome krūmus nuo išblukusių žiedų ir ligų pažeistų bei pažeistų ūglių. Nepamirškime apie maitinimo š altinį. Pakartotinai žydinčios veislės gali būti labai „godžios“.
Pirmasis šėrimas atliekamas pavasarį, vegetacijos pradžioje.Antrą kartą trąšas naudojame po žydėjimoRožėms šerti tinka organinės trąšos, tokios kaip kompostas ir mėšlas, taip pat mineralinės trąšos. Azoto trąšų nebenaudojame nuo liepos mėnesio.
Šios rožių ligos yra pavojingos
Viena dažniausių vasaros rožių ligų yra miltligė.Iš pradžių ji atrodo kaip b alta danga ir gali būti matoma ant jaunų lapųVasaros pabaigoje ant stiebų ir gėlių žiedlapių jau galima pamatyti b altą grybieną.
Dėl juodos dėmės pakinta lapų spalva ir atsiranda dar daugiau problemų. Užkrėstus ūglius reikia nupjauti. Su ligomis kovojame nuo pirmųjų simptomų naudodami atitinkamus preparatus.
