Teksto autorius yra magistras. Beata Romanowska
Augalams augant, dirvoje esančiosmaistinės medžiagos maistinės medžiagossenka. Kai kuriuos iš jų pasiima augalai, o kai kuriuos išplauna įgiliau sluoksniųdirvožemiotręšimo užduotis yra ne tik maitinti augalus, bet ir padidintidirvožemio derlingumąGeriausi rezultatai gaunami naudojantpaskleisti medžiagas ekologiškas formoje kompostas
kompostavimuigalite naudoti bet kokias organines liekanas – lapus, žolę, ravėjimo augalus priešžydėjimo fazėje,žievę , pjuvenos ,žievelės su daržovėmisirvaisiais- su priedu žemėiržemė mineralaitaip pat mėšlas.Naudodami kompostą neturime jaudintis dėlperdozavimo ingredientų maistinių medžiagųSubrendęs kompostas gaunamas po maždaug 1-2 metų prizmėmedžiagos ekologiškaIšsijojus statybinėje verandoje, ji sumaišoma sutop su sluoksniu substratasKasmet į dirvą dedama 2-4 kg/m2 komposto. Po 3 metų komposto dozę galima sumažinti iki 1,5–2 kg/m2.
"plotis=585 pakrovimas=tingus |
Mėšlas šiuo metu tręšimui naudojamasdžiovintoirgranuliuotopavidalu, parduodamas. Jis jau yra bekvapis ir patogus naudoti. Jis ištirpinamas vandenyje1 l sauso mėšlo 5 l vandensirpaliekamas apytiksliai.2 savaites , dažnai maišant. Šis tirpalas prieš naudojimą praskiedžiamas santykiu 1: 5.
Tręšimas kompostaskartais verta papildyti mineralinėmis trąšomis, bet naudoti tiktrąšasmineralinisnerekomenduojama. Nors jie yra lengvai naudojami ir greitai įsisavinami augalų, jie nepagerinaderlingumo dirvožemioir gali sukelti pavojingą pertręšimą.
Geriausia naudotitrąšas kelių sudedamųjų dalių , kuriose yra visa makro- ir mikroelementų dozė nuo balandžio iki birželio.
Daugiausia maistinių medžiagų maistassurenka šliaužiantys kadagiai ir kukmedžiai, mažiausiai - paprastosios ir dygliuotos eglės. Tręšiama pavasarį, ne vėliau kaip birželio pabaigoje, ypač trąšomis, kuriose yraazoto ,nes augalai turi turėti laiko pasiruošti žiemai.Vėliautręšimas azotas sukuriaužšalimo pavojų
Eglės,eglės ,pušys, maumedžiaiirchoinytiekiami vieną kartą kovo ir balandžio sandūroje, o kukmedžiai, kiparisai, tujos ir kadagiai puse metinės dozės šeriami kovo mėnesį, kita puse – birželį. Trąšas reikia paskleisti perkontūrą vainikėlių , o ne šalia kamieno, antdrėgnasdirvožemioir įveskite jį į jąviršus sluoksnis
Esantmulčiavimui dirvai augalusreikėtų papildomai papildyti azoto trąšomis, pvz.,amonio nitratas amonio druskamaždaug 20 g / m2.
Ilgesni vandens trūkumo laikotarpiaislopina augimą augalai . Ypač eglės, eglės ir eglės jautrios netperiodiniam vandens trūkumui, , o kadagiai ir pušys lengviau toleruojami .
Vanduo išlaistymoarbakrituliųturėtų atvykti tiesiai įnuovadą sistema šaknisTodėl vienkartinės vandens dozės yra 10-15 l/m2, pageidautina pristatyti per 1,5-3 valandas. Tokio vandens kiekio vasarą užtenka maždaug 12 dienų. Vasarą nereikėtų laistyti augalų dieną, nesvyksta didžiausias transpiracijaTai yra geriausia juos laistyti ryte. Vandens praradimo galima išvengti purenant dirvos paviršių – taip nutrūksta smulkūskanalai tarp dalelėsdirvožemiaisu kuriais vanduo išgaruoja ir padengia paviršių mulčiu.
Mulčiavimas apsaugo substratą nuoišdžiūvimo , nuoaugimo piktžolių , sumažina temperatūros svyravimus o irstantis organinis mulčias suteikiahumusoirpagerina struktūrą dirvožemioSpygliuočiams mulčias gali būti naudojamos įvairios medžiagos. Populiariausia yra žievė, geriausiakompostuotimažiausiai 2-3 mėnesius. Tai leidžia sumažinti fenoliųkiekį žievėje iki augalų toleruojamo kiekio.
Su žievės mulčiavimu augalai gali nukentėti nuotrūkumo azotoirgeležies . Geležies trūkumą sukelia didelis mangano kiekis žievėje, todėl augalams sunku pasisavinti geležį.
Geras kraikas taip patkompostuojamas pjuvenosTačiau jas reikėtų paskleisti plonesniu sluoksniu (maks. 2-4 cm), nes jie linkę labiau suspausti nei žievės produktai. Taip pat galite naudoti susmulkintąsusmulkintą šiaudųarbanendrę(7 cm storio). Pakratui tinka ir neprinokęs kompostas. Spygliuočių kraiko reakcija turi būti tokia pati kaip substrate, kuriame jie auga.
Ypatinga mulčiavimo formayra neorganinių medžiagų, tokių kaip akmenys, keraminiai užpildai,juoda folijanaudojimas arbajuoda neaustinė medžiaga sodininkystė Pavasarį folija paskleidžiama ant drėgnos dirvos, o rudenį pašalinama.
Spygliuočiai pjaunami 2 ar 3 kartus per metus: pirmasis ankstyvą pavasarį, geriausia priešpradžią pilnasaugmenija- nupjaunami šalčio pažeisti, nulūžę ir trikdantys ūgliaiaugalai pasodintiper tankiai. Tada taip pat atliekamas pirmasis gyvatvorės formavimo pjūvis irformuojasi topiarŠis pjūvis stimuliuoja miegančius pumpurus, todėl gyvatvorė sustorėja. Birželio mėnesį tik naujiprieaugiai sutrumpinami maždaug 1/3Per šį laiką pušų prieaugiai taip pat gali būti sutrumpinti, o tai sulėtina jų augimą.
Paskutinis pjūvis atliktasrugpjūtį , pobaigiasi augmenijaGalima praleisti, nes jis turisimbolį kosmetinis- pašalinami tie išaugimai, kurie viršija planuotą formą.Vėliau spygliuočiai nebepjaunami, nes iki žiemos jų ūgliai turi sudžiūti. Pjūvius geriausia daryti, kai mėnulis mažėja, t. y. nuo pilnaties iki jaunaties.
Norint palengvinti augalams įvairių formų suteikimą, verta naudotispecialius šablonus , pvz., iš vielos, stulpų. Gyvatvorės turi būti skerspjūvioformos trapecijos ,platesnėsupagrindas.