Dekoratyvinis sodas: smaigalys gėlynams ir skintoms gėlėms
Liatra spygliuota Liatris spicata kilusi iš Šiaurės Amerikos, kur auga drėgnose pievose. Tai daugiametis augalas, kurio požeminė dalis – iš daugelio gumbų sudarytas šakniastiebis.Augalai pasiekia 60-120 cm aukštį ir turi siaurus užpakalius bei daug trumpesnius ir siauresnius stiebo lapus, tankiai įsiterpusius į apatinę standaus ir nešakoto ūglio dalįKadangi liatra priklauso Asteraceae šeimai, jo žiedynas yra krepšelis, tačiau šis augalas susideda iš kelių dešimčių, susibūrusių į kompaktiškus, cilindrinius, 15-20 cm ilgio smaigalius.Krepšeliai yra maži ir vystosi neįprastai – nuo ausies viršaus žemyn.
Gėlės gali būti, priklausomai nuo veislės: alyvinės rožinės, violetinės, violetinės ir b altos. Liatra žydi nuo liepos iki spalio.Gražiai atrodo ant lovos, kai yra rievėtas ir vilnonis šveitimasTaip pat puikiai tinka skintai gėlei. Augalai gerai auga bet kokioje vidutinio drėgnumo dirvoje saulėtoje vietoje. Jie čia žiemoja net be jokios priedangos. Jie dauginami pavasarį dalijant stipriai išsivysčiusius augalus.
Balkonai ir terasos: universalios hortenzijos
Sodo hortenzija Hydrangea macrophylla yra populiarus sodo krūmas. Didžiausia jo puošmena – dideli sferiniai žiedynai, atsirandantys birželio ir liepos mėnesiais. Tačiau dėl paspartėjusio žydėjimo galima gauti pavasarį, nuo kovo mėnesio, žydinčių hortenzijų, kurios naudojamos Velykoms skirtų augalų gamyboje. Dėl to ši rūšis vis dažniau auginama dideliuose vazonuose.
B altos, rožinės, mėlynos ar rausvos gėlės tinka bet kokiam stiliui – hortenzijas galima auginti originaliame dubenėlyje, urnoje ar vazonėlyje, tačiau jos gražiai atrodo ir medinėse statinėse bei kaimiško stiliaus svogūnėliuose.Dėl to dekoratyvinė hortenzija tampa vis svarbesnė kaip konteinerinis augalas.
Hortenzijai reikalingas rūgštus substratas, todėl jai geriausiai tinka viržių žemė arba substratas rododendrams. Žemas pH gali netiesiogiai paveikti kai kurių veislių žiedynų spalvą, nes nuo to priklauso aliuminio prieinamumas.Rūgščioje aplinkoje (t. y. intensyviai pasisavinus aliuminio jonus) rožiniai žiedai nusidažo mėlynaiŠią spalvą taip pat palankiai vertina specialios trąšos. Hortenzijos geriausiai auga daliniame pavėsyje. Juos reikia gausiai laistyti nuo kovo iki rugpjūčio, būtinai minkštu, be kalcio vandeniu.Patartina pašalinti išblukusius žiedynus
Medžiai ir krūmai: trilapis pergamentas
Sukuria aukštus krūmus arba mažus medžius su plačiu, tankiu vainiku. Ant ūglių išsivysto vėlyvieji trilapiai lapai, kurių viršuje yra tamsiai žali, o apačioje – melsvai žali su permatomomis liaukomis. Rudenį jie pagelsta.Visas augalas skleidžia aromatingą kvapąBirželio / liepos mėn. vystosi mažyčiai žalsvi žiedai. Jie duoda medų – jiems naudingas nektaras ir žiedadulkės.
Parczelina užaugina įdomiai atrodančius vaisius - apvalius 2-2,5 cm skersmens samaras su dviem riešutais. Vaisiai ilgai išsilaiko ant krūmų.Sode gerai auga maistingų medžiagų turtingoje dirvoje, saulėtose ar pusiau pavėsingose vietoseNupjautos šakos su vaisiais naudojamos įvairioms gėlių kompozicijoms. Natūraliai auga Šiaurės Amerikoje.
Daržovės: vasaros daržovių derlius
Liepa yra daržovių, kurios sukuria sultingus ir skanius lapus, derliaus nuėmimo metas. Renkame išdygusias ledkalnių salotų galvas, romaninių ir stiebinių salotų lapus, lapines petražoles, lapinius burokėlius, daržo pankolius.Augdami nulupame Naujosios Zelandijos špinatų ūglių lapus ir viršūnes, baigiame skinti rabarbarų stiebus.Renkame šparagines ir šparagines pupeles.
Pavasarį pasodinti porai, žieminiai česnakai ir svogūnai jau paruošti valgyti. Liepa – žemėje auginamų agurkų derėjimo pradžia. Cukinijos, moliūgai ir patison yra skaniausi ir švelniausi, kai nuimami jauni ir nelygūs (15-20 cm ilgio). Rinkitės agurkus kelis kartus per savaitę, nes jie greitai perauga, pagelsta, stambūs ir neskanūs.
Sodas: dirvožemio cheminė analizė
Verta kartą per kelerius metus apžiūrėti dirvą ir išsiaiškinti, ar būtina tręšti ir ar reikia kalkinti dirvą.Vaisiniai augalai, ypač vaismedžiai, turi palyginti mažus mitybos poreikius. Gerai išvystyta šaknų sistema maistines medžiagas semiasi ne tik iš derlingiausio viršutinio dirvožemio sluoksnio, bet ir iš giliausių sluoksnių.
Šiek tiek daugiau dėmesio reikalauja negiliai įsišaknijantys uogakrūmiai. Jeigu mūsų augalai gerai auga ir derina, geroje dirvoje jie praktiškai gali apsieiti ir be papildomo tręšimo.Tačiau jei jie blogai auga, turi mažus ūglių prieaugius, o derlius mažas, tai reiškia, kad medis neauga optimaliomis dirvožemio sąlygomisTaip pat kai vasarą lapai pakinta ir pradeda džiūti, bet jie neserga, tai gali reikšti, kad dirvožemyje trūksta tam tikrų maistinių medžiagų.
Paprasčiausias dirvožemio derlingumo nustatymo metodas – atlikti cheminę dirvožemio analizę. Paprastai tokius bandymus atlieka regioninės chemijos ir žemės ūkio stotys. Geriausia dirvą tyrimams rinkti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, tačiau galima atlikti ir kitais mėnesiais.Dirvožemio mėginiai turi būti reprezentatyvūs, ty paimti iš kelių vietų. Visus mėginius sumaišome tarpusavyje ir atskiriame apie 1 kg grunto, kuris bus naudojamas tyrimams. Mes paimame dirvą iš dviejų lygių.Atskirai nuo viršutinio dirvožemio sluoksnio, dažniausiai iki 20 cm gylio nuo dirvožemio paviršiaus, ir nuo žemiau esančio podirvio
Vaisiniams augalams fosforo, kalio ir magnio kiekis dirvožemyje yra apibrėžiamas kaip standartinis.Taip pat visada nustatomas dirvožemio pH. Tai vertinga informacija, nes Lenkijos dirvožemiai dažniausiai yra per rūgštūsJei dirvožemis labai rūgštus, augalai sunkiai pasisavina mineralines medžiagas iš substrato. Dauguma vaismedžių gerai auga, kai pH yra 6–7, o uogakrūmių pH gali būti 5–6.
