Stefanočio puokštė Stephanotis floribunda – alpinistas, priklausantis vienuolių šeimai. Jo lankstūs ūgliai yra 5-6 m ilgio (kasmet gali užaugti iki 60 cm). Visada žali, odiški ir standūs lapai yra elipsės formos, tamsiai žali ir blizgantys viršutinėje pusėje. Gegužės–rugpjūčio mėnesiais iš lapų pažasčių išauga kompaktiški vaško, b altos arba kreminės spalvos žiedų skėčiai su žvaigždės formos vainiku ir intensyvaus kvapo.
Stefanotis reikalauja daug vietos ir gryno oro, bet netoleruoja skersvėjų. Visą vasarą po pietų svetainė turi būti saulėta ir šešėlyje. Žiemą temperatūra neturi nukristi žemiau 13ºC, vasarą rekomenduojama 15–24ºC.Ramybės laikotarpis trunka nuo spalio iki sausio. Vasarą augalai laistomi 2–3 kartus per savaitę, o žiemą – kartą per savaitę minkštu drungnu vandeniu. Jei oro temperatūra nukrenta žemiau minimalios, ją reikia laistyti, kai vazono žemė išdžiūvo. Vandens perteklius gali būti mirtinas, ypač žiemą. Tačiau substratui neturi būti leidžiama išdžiūti.
Stefanotis mėgsta drėgną orą.Vasarą augalus reikia laistyti kasdien, žiemą – kartą per savaitę drungnu, minkštu vandeniu (vengti gėlių). Labai nešvarius lapus galima nušluostyti drėgna šluoste, bet ne poliruoti.
Stefanotisa turėtų būti tręšiama kas 14 dienų jo augimo ir žydėjimo metu (pavasarį ir vasarą). Mes naudojame skystas trąšas, kurių koncentracija yra pusė gamintojo rekomenduojamos koncentracijos.
Jaunus, stiprius augalus reikia persodinti net du kartus per metus (pavasarį ir vasarą). Po 2 metų pakanka kartą per metus arba kas 2 metus pavasarį. Belapius ūglius patrumpiname, o viršūnes suspaudžiame, kad paskatintume augalų dauginimąsi.Žydėjimo metu vazonų negalima perkelti, nes augalai meta žiedpumpurius.
Stefanotį reikia auginti su pančiais ar stulpuGalima vesti ant sienos, mažos grotelės, arkos ar nuo bambuko ūglių – visur, kur galėsite mėgautis grožiu jo gėlių kvapas.
Stefanotisa geriausiai atkuriama nuo sausio iki kovo. Auginiai, paimti iš lignifikuotų ūglių su viena, dviem ar trimis lapų poromis, apdorojami įsišaknijimo stimuliatoriumi ir dedami į substratą. Daigai dedami po folija 25-30ºC temperatūroje. Verta pašildyti substratą. Įsišaknijimas trunka 4–5 savaites.
Stefanotis tinka dideliems, vidutiniškai šiltiems kambariams dekoruoti. Ištemptas ant sienų šiltnamiuose ir oranžerijose, vasarą džiugins kabančiomis gėlėmis. Jis gali papuošti žiemos sodus, verandas, sales, tačiau netinka kambariuose su centriniu šildymu. Gražiai atrodo šalia dekoratyvinių augalų tvarkymo atramų.
Stefanočio sveiki žiedai ir lapai
Norint sėkmingai kovoti su simptomais, svarbu atpažinti problemos priežastį. Stefanotį kartais užpuola žvynai, miltiniai, amarai, voratinklinės erkės, o esant per aukštai temperatūrai – ir b altasparniai. Dėl šviesos trūkumo ir vandens pertekliaus lapai pagelsta ir nukrinta. Jaunų lapų pageltimas yra vandens iš čiaupo naudojimo rezultatas – augalą reikia šerti tik atskiestomis geležies trąšomis ir naudoti tik minkštą vandenį. Per aukšta temperatūra ir per žema oro drėgmė sukelia lapų suglebimą ir tamsėjimą, pumpurų susitraukimą ir žiedų džiūvimą. Per žema temperatūra arba augalo judėjimas priverčia nukristi uždaryti pumpurai. Dėl poliravimo ant gėlių atsiranda rudų dėmių.
