Gerbera priklauso Asteraceae šeimai ir yra kilusi iš tropinių Afrikos ir Azijos regionų. Šiuo metu pasaulyje yra apie aštuoniasdešimt gerberų rūšių ir vis daugiau jų pasižymi dideliu atsparumu žemai temperatūrai. Gerberos puikiai tiks kaip skintos gėlės, o žemaūgės – mažiau reikli, gali būti spalvingu akcentu gėlynuose ir balkonų konteineriuose. Žemai temperatūrai atsparias veisles, pavyzdžiui, iš Durora grupės, rekomenduojama sodinti į žemę.
Turinys:
Pailgi, plunksniški, suapvalinti lapai, padengti b altais pūkais ir sudaro gausią rozetę. Tarp lapų išnyra stiprus, plikas stiebas, vainikuotas krepšelio formos žiedynu. Gėlės skersmuo siekia 15 cm. Žiedlapiai išdėstyti keliomis eilėmis. Gėlės yra paprastos, pusiau dvigubos ir pilnos formos ir turi ryškius geltonos, rožinės, oranžinės ir raudonos spalvos atspalvius. Nupjauti jie gali išsilaikyti iki dvidešimties dienų vazoje su trupučiu vandens, kad stiebas nesupūtų.
Gerberų auginimo vieta turi būti gerai apšviesta, šilta ir rami. Dirva turi būti derlinga, gerai nusausinta, nuolat šiek tiek drėgna, šiek tiek rūgštus pH 5,5–6,5. Augalai sodinami kas 50 cm. Atminkite, kad jie nemėgsta persistengti.
Gerberos turi daug vandens poreikių, jos mėgsta turėti nuolat šiek tiek drėgną substratą. Todėl būtina reguliariai laistyti augalus, ypač kai kritulių mažai. Laistydami būkite atsargūs, kad vanduo nepatektų ant lapų ar rozetės – tai gali sukelti augalų puvimą.
Gerberos gerai reaguoja į tręšimą, ypač organinį, pvz., biohumusu. Tačiau turėtumėte būti atsargūs ir nepertręšti augalų, nes dėl to ūgliai bus išrauti. Gėlės bus mažos, o pats augalas taps jautrus ligoms. Žydintiems augalams šerti galite naudoti ir daugiakomponentes trąšas, atkreipkite dėmesį, kad jose nebūtų kalio chlorido, nes gerbera neigiamai reaguoja į chlorą.
Gerberų priežiūra daugiausia apima ravėjimą ir išblukusių žiedynų bei nudžiūvusių lapų pašalinimą. Norint slopinti piktžoles ir išvengti vandens išgaravimo iš substrato, dirvą aplink augalus verta mulčiuoti žieve arba kompostu.
Gerberos yra daugiamečiai augalai natūralioje aplinkoje. Dėl gana didelių šilumos reikalavimų mūsų sąlygomis dažniausiai auginami kaip vienmečiai. Šilčiausiose šalies vietose galite pabandyti palikti augalus žiemoti, apsaugoti juos storu lapų sluoksniu, žieve, šiaudais ar stora agrotekstile. Gerberų svogūnėlius taip pat galite iškasti po žydėjimo ir laikyti per žiemą, kaip ir jurginus.
Mėgėjų auginimui lengviausias būdas padauginti gerberą dalijant. Dėl šio metodo nauji augalai turės tokias pačias savybes kaip ir motininis augalas. Pavasarį augalą iškasame ir padalijame į kelias dalis, kad kiekvienoje būtų gerai išsivysčiusios šaknys ir po 2-3 pumpurus. Tokiu būdu gauti daigai dedami į dėžutes ar vazonėlius, užpildytus substratu daigams. Gerberas galima dauginti ir iš sėklų, tačiau reikia atminti, kad tokiu būdu dauginant tėvų ypatybių neperduodama.
Stiprius ir gerai įsišaknijusius augalus lysvėje reikia sodinti po gegužės 15 d., kai praeis pavasario šalnų rizika.
Taip pat žiūrėkite:
Rugsėjo pareigos – ką verta daryti?
rugsėjis sode ir darže