Turinys:
Hortenzijų pilkasis pelėsis- sukelia grybelis Botrytis cinerea. Ūglių galiukai pirmieji miršta dėl patogeninės infekcijos. Tada pajuoduoja atskiri lapai, o puvinys apima visą stiebą. Atskiros gėlės gali paruduoti.Ant ligos paveiktų paviršių yra pilkas, tankus grybienos sluoksnis.
Hortenzijų lapų dėmės- dažniausiai pažeidžia ąžuolalapę hortenziją. Ant lapų yra šviesių, apvalių dėmių su tamsesniu kraštu. Dėmės padidėja, kad padengtų didėjantį lapų paviršių, o tada paruduoja. Kai infekcija vystosi, lapai miršta ir nukrinta. Liga išsivysto esant didelei drėgmei.
Miltligė– sukelia grybelis Erysiphe polygoni. Grybelio sporos gausiai dengia augalą, kuris atrodo tarsi apibarstytas miltais. Pirmieji simptomai ypač pastebimi viršutinėje lapo ašmenų pusėje. Esant palankioms sąlygoms, liga greitai plinta, užkrėsti audiniai paruduoja ir miršta. Ligos paveikti lapai ir ūgliai auga lėčiau ir deformuojasi.
Šaknų ir pagrindo puvinys -sukelia genties grybaiFusarium., Pythium ultimum, yra liga, pažeidžianti vijoklinę hortenziją. Iškart po pasodinimo jauni augalai nuvysta ir miršta. Ant apatinių ūglių dalių matosi puvinys, o iš dirvos ištrauktas augalas turi aiškiai parudavusias ir supuvusias šaknis. Augalas, negalėdamas pasisavinti vandens ir maisto medžiagų iš dirvožemio, pagelsta ir nuvysta. Liga pažeidžia ir dirvoje, ir konteineriuose auginamus augalus. Ligos š altinis gali būti sergančios sėklos, užkrėstų augalų liekanos arba užkrėstas dirvožemis.
Kaip ir bet kurios ligos atveju, prevencija yra svarbiausia. Grybelinėms ligoms vystytis skatina per didelis augalų tankumas, pertręšimas arba per gausus laistymas ir lapų apibarstymas. Grybų sporos žiemoja užkrėstose augalų liekanose, kurias reikia sunaikinti ir pašalinti iš sodo, kad jos nebūtų infekcijos š altinis.
Vertėtų stiprinti augalus, kurie lengviau susidoros su infekcija. Stiprindami ir imunizuodami skystą mėšlą, augalų ekstraktus ir užpilus galite pasigaminti patys iš dažniausiai pasitaikančių augalų.Dilgėlių mėšlas ir asiūklių antpilas turi ypač vertingų savybių – skatina augalų augimą ir daro juos atsparius grybelinėms ligoms
Kai, nepaisant visų gydymo būdų, pastebime ligos simptomus ant hortenzijos, pati gamta ateina mums į pagalbą.
Norėdami kovoti su miltlige ant hortenzijos, purškiame asiūklių nuoviru arba dilgėlių skystu mėšlu. Purškite augalus ir dirvą kelis kartus kas 2–3 savaites, kol infekcija išnyks. Kraujažolės ekstraktas mums padės kovoti su lapų dėmėtumu, o česnakai ir svogūnai – su pilkuoju pelėsiu. Jei neturime laiko ar galimybių patys pasigaminti preparatų, galime ieškoti jau paruoštų biopreparatų, kurių pagrindą sudaro asiūklis, apelsinų aliejus, greipfrutas arba česnakas.
Hortenzijos yra atsparios daugumos kenkėjų atakoms. Daugiausia čia galima pastebėti amarų ir voratinklinių erkių.
Amarai- daugiausia galima pamatyti apatinėje lapų pusėje ir ūglių viršūnėse. Maitinantys vabzdžiai čiulpia augalų sultis, o tai riboja jų vystymąsi ir sukelia visų organų deformaciją. Dėl to augalas visiškai miršta.
Natūralus būdas kovoti su amarais – purkšti juos kalio muilu arba kepimo soda. Taip pat galite purkšti natūraliu pelynų, svogūnų, česnakų, dilgėlių, kraujažolių, bulvių lapų ar kiaulpienių preparatais. Ankstyvą pavasarį profilaktiškai galite purkšti natūraliais, savarankiškai paruoštais arba parduodamais aliejiniais preparatais.
Voratinklinė erkė- siurbia sultis iš augalo, todėl lapų paviršius pagelsta. Iš pradžių jie atsiranda išilgai nervų mozaikos pavidalu. Vystantis ligai, spalvos pakitimas apima visą lapo ašmenis. Labai užkrėsti lapai pagelsta, paruduoja, galiausiai nuvysta ir nukrenta.
Voratinklinėms erkėms vystytis palankus šiltas ir sausas oras, todėl tokiomis sąlygomis ypatingą dėmesį skiriame kenkėjo buvimui. Pastebėję ant hortenzijos voratinklinę erkę, galime visą augalą apipurkšti pomidorų ar bulvių lapų nuoviru.Kovoje su voratinklinėmis erkėmis pravers ir b altųjų garstyčių sėklų ekstraktas arba lauko rūgštynės šaknų ekstraktas, kuris purškiamas kelis kartus kas 7 dienas.
Kaip ir kovojant su amarais, galime naudoti profilaktinį purškimą aliejaus preparatais ir į sodą įvesti kriaušių geradarį – natūralų voratinklinių erkių priešą