Per metus sklype surenkama daug augalinių atliekų, kurias sėkmingai galime skirtikompostuiKompostavimo dėka išvengsime augalų likučių išmėtymo ar deginimo ir beveik nemokamai gausime labai vertingų trąšų, praturtinančių dirvą organinėmis medžiagomis. Pažiūrėkitekaip kompostuotiir kokios sodo atliekos tinkamos kompostuoti, koks skirtumaskompostavimas ant krūvosnuokompostavimas komposteriskai žinoma, kad kompostas subrendęs ir paruoštas, ir kas yrakomposto naudojimassode.
Kompostas yra turtingas organinių medžiagų š altinis ir tuo pačiu pigiausia medžiaga dirvai tręšti, nes jo galime gauti patys iš augalų liekanų.
Kas yra kompostas?
Kompostas , kurį naudojame savo soduose, yra organinės trąšos, daugiausia gaminamos iš augalų atliekų. Susidaro mikroorganizmams aerobiškai skaidant augalų liekanas, t.y. kompostuojant komposto krūvose ar komposteriuose. Sode naudojamas kompostas praturtina dirvą humusu, padaro dirvą orią ir putlią. Tai turtingas organinių medžiagų š altinis ir kartu pigiausia medžiaga dirvai tręšti. Skirtingai nei mineralinės trąšos ir mėšlas, kompostas nekelia pavojaus pertręštis ar užteršti aplinką. Mėgėjiškiems pasėliams sklypuose, namų soduose ir ekologiniuose augaluose rekomenduojama naudoti kompostą.
Kompostavimo būdai arba kaip pasigaminti kompostą
Nusprendę gaminti savo kompostą sklype, galime rinktis iš dviejų pagrindinių būdų:
1) kompostavimas krūvoje,
2) kompostavimas komposteryje.
Kompostavimas krūvojeyra kiek paprastesnis ir neverčia mūsų statyti ar pirkti komposterio, todėl papildomai sumažiname išlaidas, susijusias su trąšų gavimu.
Kita vertus,komposto gavimas iš krūvosužtrunka gana ilgai (paprastai apie 1,5 metų), o pati krūva neatrodo estetiškai, ypač mažas namų sodas. Todėl medinį komposterį verta pasigaminti patiems arba įsigyti jau pagamintą komposto talpą iš plastiko
Komposterių privalumai– didesnė estetika, komposto išlaikymas tvarkinga forma ir apsauga nuo vėjo ir saulės spindulių išdžiūvimo. Taip vadinamas termokomposteriai.Dažniausiai gaminami iš plastiko, jie užtikrina per storas sienas gauto komposto šilumos izoliaciją, o oro patekimas į krūvą galimas per oro plyšių ar skylučių sistemą. Termokompostoriaus naudojimas gali sutrumpinti komposto gamybos laiką iki 70%.
Kompostavimas krūvoje
Komposto krūvos įkūrimasiš esmės gali vykti nuo pavasario iki rudens, kai tik bus teigiama temperatūra. Norėdami pastatyti prizmę, pasirinkite vietą, apsaugotą nuo vėjo ir pavėsyje.
Ką galima kompostuoti?
Galime naudoti šias medžiagas: sveikų augalų likučių, piktžolių be sėklų, lapų ir medžio pelenų. Taip pat galime naudoti maisto likučius iš savo namų (vaisių ir daržovių žievelės, arbatos lapai). Taip pat gerai į krūvą įpilti šiek tiek praėjusių metųkomposto , kuris veiks kaip aktyvatorius. Taip pat galima pagaminti vienalytį kompostą, pvz.iš pačių lapų, bet kuo įvairesnę medžiagą naudosime, tuo kompostas bus vertingesnis
Atsiminkite! su organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o likusieji keli iki 10% turėtų būti žemė.
Nepriklausomai nuo to, arkompostuosime krūvojear komposteryje, turėtume taikyti tuos pačius atskirų kompostavimui skirtos medžiagos sluoksnių formavimo principus
Kaip kloti komposto sluoksnius?Pirmajame etape ant dugno padėkite 20 cm sluoksnį nulaužtų šakų ir šakelių, kurių storiausi dedami ant dugno - tai vadinamasis drenažo sluoksnis. Tada sukuriame sluoksnį, kuris sugeria vandens išplautas mineralines medžiagas iš viršutinių krūvos sluoksnių – čia naudojame durpes, sodo žemę, šiaudus ar iš dalies supuvusį pernykštį kompostą.Tada dedame kitus medžiagos sluoksnius, kuriuos išverčiame sodo žeme arba smulkiai susmulkintu moliu. Prizmės aukštis neturi viršyti 1,5 metro. Uždenkite krūvą žemėmis arba durpėmis ir ant jos suformuokite įdubą, kurios dėka lietaus vanduo prasiskverbs į krūvą.
Kompostavimas ant krūvos
Kompostavimo metu padarytos klaidos!
Nusprendę gaminti kompostą, skirtą naudoti savo sode, neturėtumėte padaryti kelių klaidų, tokių kaip:
- į komposto krūvą pridedant augalų liekanų, kurios buvo užkrėstos ligomis (jos gali būti infekcijos š altinis kitais metais),
- pridedant kalcio junginių (kalcis pagreitina organinių medžiagų skilimą, bet, deja, atima iš jos taip reikalingą azotą),
- komposto įdėjimas į duobes arba betonines talpyklas (oro patekimo apribojimas nerekomenduojamas),
- pridedant medžiagos, kuri yra nepakankamai suskaidyta ir sukraunama per storai (tai taip pat riboja oro prieigą).
Jei išvengsime šių klaidų, komposto ruošimo procesas vyks efektyviau, kompostas neskleis nemalonaus kvapo, o gautos organinės trąšos bus vertingesnės
Komposto brandinimas
Kad komposte vyktų tinkami irimo procesai (tuomet sakome, kad kompostas bręsta), reikiaapdirbti komposto krūvąmaždaug kas 2 mėnesius. Apdorojimas – tai komposto sluoksnių perkėlimas (t. y. tiesiog kasimas, kad viršutiniai sluoksniai būtų apačioje, o apatiniai – ant krūvos), todėl sukuriame palankias sąlygas vystytis mikroorganizmams, pagreitinantiems komposto vystymąsi.
Kaip pagreitinti kompostavimą?Norėdami paspartinti irimo procesus ir sutrumpinti laiką, reikalingą pilnaverčio kompostui gauti, taip pat galime mirkyti suberti subrendusio komposto tirpalą (paskirstytą vandenyje su nedideliu kiekiu azoto trąšų), į krūvą įvesti biodinaminius preparatus iš žolelių, tokių kaip kraujažolės, ramunėlės, dilgėlės, kiaulpienės, valerijonai arba tiesiog įmesti į sklype surinktus sliekus. krūva.Dar vienas paprastas būdas – į kompostą įmesti paprastosios žuvies lapus. Išrankiausi gali naudoti specialius biopreparatus, kad pagerintų komposto krūvos savybes ir paspartintų jo irimą, pvz., Active Composter by Target.
Ką daryti, kai kompostas blogai kvepia?
Apdorojant kompostą verta atkreipti dėmesį į sklindantį kvapą. Jei sklinda amoniako kvapas, vadinasi, komposte yra per daug azoto, jei sklinda supuvusių kiaušinių kvapas – turėtume užtikrinti geresnę komposto medžiagos aeraciją. Taip pat turėtume pasirūpinti, kad komposto krūva būtų nuolat drėgna – paėmus mėginį į delną, jį suspaudus, vandens lašeliai turi likti tarp pirštų, tačiau vanduo neturėtų per daug nutekėti.
Jei neturime komposterio, krūvą uždengiame šiltinimo medžiaga žiemos periodui. Tai svarbu, nes irimo metu pakyla krūvos temperatūra, o tai pagreitina organinių medžiagų irimą bei leidžia naikinti piktžolių sėklas ir kai kuriuos ligų sukėlėjus.Norint pasiekti reikiamą temperatūrą, krūvos tūris turi būti ne mažesnis kaip 1m³, geriausia 2m³. Todėl krūvos uždengimas žiemai leidžia palaikyti palankesnę temperatūrą irimo procesams ir šiuo laikotarpiu.
Kompostavimas komposteryje
Kaip minėta anksčiau, nepaisant padidėjusio darbo krūvio, komposterio turėjimas duoda didelę naudą. Kad komposteris atliktų savo vaidmenį, jis turi užtikrinti gerą komposto masės sluoksnių vėdinimą, drėgmės pertekliaus nutekėjimą, lengvą medžiagos sudrėkinimą ir prieigą prie perdirbamos medžiagos (galimybė atidaryti ir išardyti konteinerį). .Plastikiniai komposteriai , kuriuos galime įsigyti parduotuvėse, įgalina gerą komposto medžiagos izoliaciją, kurios dėka š altu oru galima ir kompostą ardančių bakterijų veikla, o tai žymiai pagreitina kompostavimo laikas. Šiuo metu rinkoje yra didelis pasirinkimas plastikinių komposterių, kurie atrodo gana estetiškai, yra lengvai montuojami, o reikliausiems ekologinės daržininkystės entuziastams – pagaminti iš 100% perdirbamų medžiagų.
Tradicinis medinis komposteris paskirstymo sode. Komposteris turi būti dedamas į apsaugotą ir tamsesnę vietą.
Tačiau jei plastikinis komposteris mums atrodo per brangus arba manome, kad jis sklype atrodo nenatūraliai, medinių elementų dėžę galime pasigaminti patys.
Kaip pačiam pasidaryti komposterįPaprastą komposterį galima pagaminti iš maždaug 7 cm storio stulpų. Stulpai turi būti nužievę ir impregnuoti. Pirmiausia į žemę įkaskite keturias kampines dalis, o tada pakaitomis horizontalias sijas užpildykite. Todėl tokio komposterio statybai nenaudojame nieko kito, išskyrus medieną ir jis yra visiškai išardomas, o tai leidžia lengvai apdoroti kompostą. Deja, apdirbę komposterį, turime komposterį atstatyti
Jei norime padaryti pastovesnę konstrukciją, pvz., iš vinimis prik altų lentų, nepamirškite išskleisti arba bent jau atidaryti dangtelį ir vieną komposterio šoninių sienelių, siekiant perdaryti krūvą.
Procesaskomposto brandinimaspaprastai trunka apie 18 mėnesių. Tačiau jei sudarysime geras sąlygas medžiagoms skaidytis ir pritaikysime irimą greitinančius apdorojimus, tręšimo medžiaga gali būti paruošta po 9 mėnesių ar net greičiau (plastikiniame komposteryje, įdėjus kompostavimo greitintuvus, subrendęs kompostas gali būti gaunamas net po 2 mėnesių).Prinokęs kompostasišsiskiria tamsiai ruda spalva, vienoda struktūra (jokių augalų fragmentų nesimato) ir maloniu šviežios žemės kvapu. Komposto sliekai jau paliko tokį kompostą ir jau atliko savo drėkinamąjį vaidmenį.
Komposto naudojimas
Kompostas naudojamas sodo augalams, tiek daržovėms, vaismedžiams ir krūmams tręšti, tiek dekoratyviniams augalams tręšti, taip pat dirvai po augalais mulčiuoti. Jis gali būti naudojamas kaip substrato komponentas daržovėms, taip pat lovoms ir vazoninėms gėlėms.
Kompostą geriausia naudotirudenį. Jei jis visiškai subrendęs, įkaskite į dirvą maždaug 30 cm gyliu. Kita vertus, jei kompostas dar nėra visiškai subrendęs, paliekame jį žiemoti dirvos paviršiuje ir įkasame tik pavasarį.Visiškai subrendęs kompostastaip pat gali būti naudojamas pavasarį be baimės. dirvožemis , kuris yra neįkainojamas humusas.
