Raudonieji serbentai yra krūmas, puikiai tinkantis mėgėjiškam auginimui namų soduose ir soduose. Vasarą nuskinti jo vaisiai yra puiki žaliava naminiams konservams – drebučiams, uogienėms, vynams ir sultims. Mėgėjiškai auginami raudonieji serbentai taip pat turi didesnį atsparumą šalčiui ir mažesnį jautrumą ligoms, palyginti su juodaisiais serbentais.
Raudonieji serbentai
Raudonieji serbentai – rūšies savybės
Pirmieji raudonųjų serbentų (Ribes rubrum) paminėjimai datuojami XV amžiuje, iš pradžių jis buvo traktuojamas kaip vaistinis augalas.Tik vėlesniame amžiuje jis paplito Rytų Europoje ir Anglijoje. Vakarų Europoje raudonųjų serbentų vaisiai yra prabangos prekė. Mūsų šalyje jie tebėra šiek tiek neįvertinti.
Raudonieji serbentaiyra gana nereiklus krūmas, pasižymintis dideliu atsparumu šalčiui. Vegetaciją pradeda vėliau nei juodieji serbentai, todėl jo žiedai ne taip dažnai pažeidžiami šalnų. Tinka auginti visoje šalyje. Krūmas užauga maždaug iki 1,0-1,5 m aukščio, priklausomai nuo to, kaip bus pjaunamas. Raudonasis serbentas, tinkamai tvarkomas, derina gausiai, vienas krūmas gali duoti 4-5 kg. vaisiai.
Raudonųjų serbentų vaisiuosecukraus yra 2 kartus mažiau nei kituose vaisiuose, tačiau juose daug organinių rūgščių, ypač citrinos rūgšties. Juose daug skaidulų ir vitaminų B ir E. Be to, vaisiai turi antioksidacinių savybių. Jie puikiai tinka konservams, o raudonųjų serbentų uogienė gali sėkmingai pakeisti brangią spanguolių uogienę, dedama į mėsą.
Raudonųjų serbentų auginimas
Raudonųjų serbentų auginimo vieta turi būti saulėta. Dažna klaida – krūmų sodinimas medžių pavėsyje, kur jie neša mažiau vaisių ir duoda mažų vaisių. Serbentų dirvožemio reikalavimai nėra labai aukšti. Raudoniesiems serbentams reikalingas silpnai rūgštus dirvožemis, kurio pH 5,5–6,5. Geriausia dirva derlinga ir turtinga humusinga, tačiau serbentams pavyksta ir silpnesnėse bei lengvesnėse. Tada tereikia nepamiršti palaikyti tinkamą dirvožemio drėgmę.
Pastaba!Serbentų negalima sodinti labai sunkiose, molingose arba užmirkusiose dirvose.
Raudonųjų serbentų sodinimas
Serbentų sodinimo data
Serbentų sodinukaiplikai šakniastiebiai sodinami rudenį, spalio pabaigoje/lapkričio pradžioje arba pavasarį kovo/balandžio mėn. Verta paminėti, kad raudonieji serbentai labiau tinka pavasariniam sodinimui nei juodieji, nes jie vegetaciją pradeda kiek vėliau.Kita vertus, serbentų daigus iš konteinerių galima sodinti visą vegetacijos sezoną. Tačiau jie yra brangesni nei tie, kurių šaknis yra atvira.
Sodinimo vietos paruošimas
Jei noritepasodinti raudonųjų serbentų, pirmiausia turite tinkamai paruošti vietą. Duobę reikėtų iškasti likus kelioms dienoms iki serbentų sodinimo – taip gerai vėdinsis žemė. Skylė turi būti 30 cm gylio ir pakankamai pločio, kad tilptų šaknys jų nesulenkiant. Pašalinkite didelius akmenis nuo duobės dugno ir supurenkite dirvą, tada sumaišykite su organinėmis trąšomis ir sauja medžio pelenų, kurie suteikia šiems krūmams reikiamą kalio dozę.
Sodinimo gylis ir tarpai
Tokioje paruoštoje vietoje pagaliau galime pradėti sodinti serbentus. Sodinimui rinkitės sveikus sodinukus su gerai išvystyta šaknų sistema ir ne mažiau kaip 3 šoniniais ūgliais. Pažeistas ir per ilgas šaknis reikia sutrumpinti, dažniausiai iki ilgioapie 20 cm. Įdėję augalą į duobutę, užberkite žemėmis, sumaišytomis su kompostu. Pabaigoje gausiai palaistykite.
Svarbu! Raudonųjų serbentų krūmai sodinami apie 5-7 cm giliau nei augo medelyne
Serbentus sodinkite eilėmis, 1,0–1,2 m atstumu. Atstumas tarp eilių turi būti 1,5 m.
Genėjimas pasodinus
Pasodinus serbentus, jį taip pat reikia apkarpyti, paliekant ne daugiau kaip 4-5 ūglius, o likusius nupjauti pačiame apačioje. Likę ūgliai sutrumpinami iki 2-4 akių. Dėl to augalas geriau išsišakos ir sukurs stipresnius naujus ūglius.
Raudonųjų serbentų priežiūra
Serbentų priežiūros procedūros apima visų pirma pasirūpinimą tinkama substrato drėgme, t. y. laistymu. Prižiūrint serbentus, reikia ravėti ir aplink krūmą. Mulčiavimas yra geras pasirinkimas, nes jis išlaiko drėgmę ir taip pat stabdo piktžolių augimą. Kaip mulčias galima naudoti: pjuvenas, pušies žievę, gerai kompostuotą mėšlą.Serbentų priežiūra taip pat reiškia rūpinimąsi jo sveikata, apsaugą nuo visų serbentų kenkėjų ir ligų, taip pat teisingą raudonųjų serbentų pjovimą.
Raudonųjų serbentų pjaustymas
Jei norite gerai nupjauti raudonuosius serbentus, atminkite, kad raudonieji serbentai vaisius veda ant dvejų ar trejų metų ūglių, o pats krūmas turi natūralų polinkį dygti. Pjaunant raudonuosius serbentus, gaunama labiausiai derėtis forma.
Genėjimas siekiant skatinti vaisingumą
Mes pradedamepjauti raudonuosius serbentustrečią žiemą. Kiekvieną šakelę patrumpiname iki 5 pumpurų. Tada kasmet reikėtų sutrumpinti visus ūglius, išaugusius iš praėjusiais metais nugenėtų ūglių, iki 3-5 kasmet.
Slaugos genėjimas
Šis raudonųjų serbentų gabalas naudojamas nuo 5 metų amžiaus. Prie krūmo pagrindo pašalinami 2-3 seniausi pagrindiniai ūgliai, kurie padeda krūmui suteikti papildomos šviesos. Juos pakeis jauni ūgliai. Gydymą kartojame kiekvienais metais, todėl turėsime nuolatinę naujų ūglių kaitą.
Raudonųjų serbentų derlius
Vaisiairaudonieji serbentairenkame nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Renkame visas kekes, o ne atskirus vaisius. Nuskintus vaisius galima laikyti šaldytuve iki dviejų savaičių, geriausia – apatinėje lentynoje, salotų dėžėje. Juos galima valgyti žalius ir gaminti konservus – drebučius, uogienes, konservus, sultis, vyną arba iš jų virti kompotą. Kaip konservų sudedamoji dalis, raudonųjų serbentų vaisiai puikiai dera su agrastais ir braškėmis.
Raudonųjų serbentų veislės
Sklype verta pasodinti 2-3 skirtingų veislių raudonųjų serbentų su skirtingu vaisių nokimo laiku. Dėl to jų skoniu galėsite mėgautis didžiąją vasaros dalį – nuo liepos iki rugpjūčio. Štai populiariausios raudonųjų serbentų veislės:
Detvan – serbentų veislė, formuojanti didelį ir kompaktišką krūmą, derlių duoda labai gausiai. Vaisiai dideli, susirinkę į ilgas kekes. Jie sunoksta liepos viduryje. Veislė atspari serbentų lapų antracnozei
Jonkheer van Tets – šios veislės serbentai formuoja didelį, purų krūmą, skanūs vaisiai, susirenkantys į ilgas kekes, sunoksta liepos viduryje. Atsparus serbentų lapams. Rekomenduojama auginti espalierėje.
Kadagys – stipraus augimo ir šiek tiek plintančio įpročio krūmas. Jis sukuria gana ilgas grupes su daugybe saldžių ir rūgščių vaisių. Vaisiai sunoksta maždaug 3-5 dienomis vėliau nei Jonkheer van Tets veislės vaisiai. Manoma, kad ji nėra labai imli ligoms.
Rosetta - tai vėlyva, greitai auganti ir derlinga veislė. Vaisiai, susirinkę į ilgas kekes, dideli ir vidutinio dydžio, sunokę nesisluoksniuoja. Nusprendę auginti šią veislę, turite būti atsargūs dėl kenkėjo – didžiųjų serbentų.
Rovada – vėlyvoji desertinė veislė su išskirtinai skaniais vaisiais. Jis auga energingai ir duoda gausų derlių. Deja, jis dažnai užkrėstas serbentų antracnoze, todėl norint sumažinti užsikrėtimą šia liga, verta formuoti ant krūmų folijos stogelius
