Graikinių riešutų ligos ir kenkėjaiyra grėsmės, kurios, deja, nėra neįprastos. Užkrėsti graikiniai riešutai gali sirgti daugelį metų ir duoti mažiau vaisių. Todėl svarbu sužinoti, kokios ligos ir kenkėjai graikiniams riešutams gresia ir kaip juos teisingai atpažinti bei toliau gydyti. Sužinokite žemiau esančiame straipsnyje, kuriame aprašome dažniausiaigraikinių riešutų ligas ir kenkėjus
Graikinių riešutų ligos – antracnozė
Riešutmedžio ligos
Riešutų antracnozė- tai pati pavojingiausia ligariešutmedžio ligaMedžiai jai ypač jautrūs lietingomis vasaromis. Antraknozę sukelia grybelis Gnomonia leptostyla. Ligos sukėlėjas žiemoja nukritusiuose lapuose, kurie pavasarį yra sporų š altinis. Lapai ar vaisiai dažniausiai užsikrečia, kai ant jų paviršiaus yra rasos ar lietaus lašų. Simptomai dažniausiai atsiranda ant lapų, ūglių ir vaisiųLapuose iš pradžių atsiranda geltonų dėmių, kurios palaipsniui tamsėja. Dėmės gana didelės, kampuotos ir išsidėsčiusios tarp gyslų. Jie dažnai susilieja, daugiausia padengdami lapų audinio kraštus. Paskutiniame etape lapų audinys, padengtas dėmėmis, paruduoja ir išdžiūsta. Apatinėje lapo pusėje dėmių paviršiuje atsiranda rudai juodi, koncentriškai išsidėstę vaisiakūniai. Labiausiai paveikti lapai krenta.
Taip pat yra rudų dėmių, šiek tiek įdubusių, ant žalių vaisių sluoksnių. Dėmės dažnai susikaupia stipriau vienoje pusėje.Ankstyvieji grybelio pažeisti vaisių užuomazgos tiesiog pūva, o tie, kurie buvo užsikrėtę vėlesniame vystymosi etape, nesubręsta ir nukrenta anksčiau laiko. Ant žalios plutos dėmių atsiranda ir rudai juodi vaisiakūniai. Žalios, neprinokusios ūglių dalys taip pat užsikrečia ir ant jų atsiranda rudų dėmių. Stipriai užkrėsti ūgliai nudžiūsta, o pradėjusiems lignuoti dėmių vietoje sutrūkinėja žievė.
Kova su graikinių riešutų antracnozeatliekama fungicidais prieš ir po žydėjimo. Purškimą pradedame gegužės pradžioje, vos pasirodžius pirmiesiems išsivysčiusiems lapeliams, naudojant Miedzian 50 WP preparatą, nes jis kartu kovoja su kita riešutmedžio liga – bakterine dėmėmis. Vėlesni apdorojimai 10-14 dienų intervalais atliekami Dithane NeoTec 75 WG, kartojami 2-3 kartusKitas rekomenduojamas fungicidas Signum 33 WG. Galime naudoti nuo žydėjimo pradžios iki graikinio riešuto vaisiaus vystymosi fazės pabaigos, purškiant du kartus su 14 dienų intervalu.Nukritusių lapų ir vaisių grėbimas ir pašalinimas taip pat privalomas.
Pastaba!
Dar visai neseniai buvo įprasta deginti ligų ar kenkėjų užkrėstas augalų liekanas. Tačiau pagal galiojančias taisykles draudžiama rūkyti lapus ir šakas, net jei jie atkeliauja iš sergančių augalų. Iš sodų ir sklypų juos sutvarkytume pagal mūsų komunoje galiojančius atskyrimo ir atliekų grąžinimo principus. Nupjautos šakos ir pašalinti lapai vadinami žaliosios atliekos.
Graikinio riešuto bakterinė gangrena- šią riešutmedžio ligą sukelia bakterija Xanthomonas campestris pv. juglandis. Dažnai ši liga dar vadinamaGraikinių riešutų bakterinė dėmėSimptomai yra panašūs į antraknozės simptomus. Dėmės rusvai juodos, susilieja į grupes, tuo skirtumu, kad mažesnės. Jie atsiranda ant lapų ir lapkočių. Ant vaisių taip pat yra daug dėmių, rudai juodų ir įdubusių.Dėmės ant ūglių yra šviesių dryžių formos, vėliau patamsėja. Stipriai užkrėsti ūgliai miršta. Kova sugraikinių riešutų ligaapima pažeistų ūglių iškirpimą ir pašalinimą. Nuo gegužės iki birželio pabaigos medį reikia purkšti variniais fungicidais kas 10-14 dienų. Miedzian 50 WG čia geriausias.
Vakcinuotų graikinių riešutų liga– itin pavojinga graikinių riešutų liga, tiek skiepijant žemėje, tiek šiltnamyje ar folijos tuneliuose. Skiepijimo vietoje matomas audinių patamsėjimas, besitęsiantis iki atžalų audinių. Ant atžalų ir poskiepių atsiranda suodingas žydėjimas. Paskutiniame ligos etape ūgliai nustoja vystytis ir miršta. Ligą sukelia grybas Chalaropis thielavioides. Kovoti sunku. Apsauga daugiausia grindžiama sveikos pradinės vakcinos medžiagos rinkimu. Kai po vakcinacijos atsiranda simptomai, mažai ką galima padaryti. Štai kodėl taip svarbu paruošti tinkamą medžiagą skiepijimui.Profilaktikai poskiepius ir šliužus galima purkšti 0,2% koncentracijos Kaptan 50 WP. Taip pat švara skiepų patalpoje ir ten, kur bus laikomi skiepyti riešutai.
Graikinių riešutų miltligė– dažniausiai pasitaiko šiltomis ir drėgnomis vasaromis. Dažniausiai grybelis pažeidžia jaunus medžius, o senesniems egzemplioriams didelių nuostolių nesukelia. Ligą sukelia grybelis Phyllactinia corylea. Tai daugiausia paveikia lapus ir jaunus ūglius. Simptomas yra b altas, panašus į voratinklį žydėjimas. Slopinamas jaunų, užkrėstų lapų augimas. Miltligė silpnina medžių augimą ir mažina jų atsparumą žemai žiemos temperatūrai. Ekologinė kontrolė – užkrėstų ūglių ir lapų pjovimas genėjimo žirklėmis. Sunkios infekcijos atveju galima naudoti fungicidus: Dithane NeoTec 75 WG arba Miedzian 50 WG.
Graikinių riešutų kenkėjai
Riešutas specula(Aceria tristriatus) - tai plika akimi nematomas voragyvis - erkė, kuri siurbia sultis iš lapų.Šisgraikinių riešutų kenkėjasmaitinasi apatine lapų puse, todėl susidaro šviesesnės dėmės. Dėl masinio kenkėjo atsiradimo lapai susisuka ir krenta, sutrinka medžių augimas. Burtai žiemoja pumpuruose. Kovodami su šiuograikinių riešutų kenkėju , pirmiausia pašalinkite užkrėstus lapus. Purškimui gali būti naudojami šie akaricidai: Magus 200 SC, Sumo 10 EC, Zoom 110 EC.
Dekoratyviniai amarai riešutai(Chromaphis juglandicola) - amarai ant graikinio riešuto yra gana reti, o jei ir atsiranda, jų paplitimas nedidelis. Jie minta lapais ir lapkočiais. Didesnis riešutmedžio ornamentas yra viršutiniame lapo paviršiuje, geriausia išilgai pagrindinio nervo. Amarai yra geltonai žalios spalvos, 3 mm dydžio. Mažesnis riešutmedžio ornamentas yra perpus mažesnis ir užima tik apatinę lapo pusę. Sodų centruose galime rasti įvairiausių priemonių kovai su amarais, įskaitant Decis 2,5 EC ir Pirimor 500 WG.
Be to, graikinius riešutus gali užpultilapus mintantys vikšrai ,voratinklinės erkėsarbaslyvų puodukas Jiems taip pat gresia dirvožemio kenkėjai, tokie kaip gegužinių vabalų sliekai arba vieliniai kirminai – kai kurių vabalų ir pelkių vabalų lervos. Šie kenkėjai minta jaunomis riešutmedžio šaknimis, taip pat nugraužia žievę nuo didelių šaknų. Tai lemia silpnesnį augimą ir derlių, o kraštutiniais atvejais gali lemti medžių nykimas.
Taip pat turėtume prisiminti, kad graikiniai riešutai taip pat yra mūsų delikatesas, bet taip pat ir voveraitės, spurgos, riešutai, žiobriai ir net varnos ir rykštės. Tačiau jei mokame tik skirstyti, o mūsų graikinių riešutų auginimas nėra orientuotas į pardavimo apimtis, dėl šių gyvūnų neturėtume per daug patirti nuostolių.
Katarzyna Matuszak
