Raukšlėta rožė(Rosa rugosa) žavi savo kvapu, puikiai tinka parkų želdiniams ir pomėgių sodams. Galima sodinti dideliuose plotuose, prie kelių arba gyvatvorės pavidalu. Pažiūrėkite, kaip lengvasode užauginti raukšlėtą rožę , kokiosraukšlėtos rožių veislėsyra ypač patrauklios ir kaipraukšlėtos rožės dauginimas kiemo sode. Sužinokite, kodėl ši įdomi rožių rūšis turėtų būti jūsų sode!
Raukšlėta rožė (Rosa rugosa) - gėlės
Raukšlėta rožė - aprašymas, savybės
Raukšlėta rožė(Rosa rugosa) yra stačios formos krūmas, kurio aukštis siekia 1,5 m. Šakos labai šakotos, bet tankiai apaugusios spygliais ir spygliais . Sukuria bėgikus, todėl greitai auga. Lapai susiraukšlėję, apačioje padengti plaukeliais. Rudenį jie pagelsta. Kvepiantysraukšlėti rožių žiedaipasirodo nuo balandžio iki rugpjūčio. Jie gali būti rožiniai arba b alti. Taip pat buvo išvestosraukšlių rožių veislėssu raudonais ir geltonais žiedais.
Įdomus faktas! Iš šios rožės žiedlapių ruošiamas garsusis rožių uogienė, mėgstamas pumpurų priedas. Tačiau rinkdami dribsnius šiam tikslui, pašalinkite b altas kartaus skonio šaknis. Po to gėlių žiedlapiai verdami su cukrumi ir vandeniu. Taip pat galite įpilti citrinos sulčių.
Raukšlėtos rožės vaisiaisunoksta rugpjūčio pabaigoje ir išlieka ant krūmo iki spalio pabaigos. Jie yra sferiniai, raudoni šiek tiek suploti. Jie puikiai tinka konservams. Taip pat vertinamosraukšlėto rožių vaisiausgydomosios savybės, kurios dažnai gaunamos kaip augalinė žaliava. Jie pasižymi dideliu vitamino C kiekiu, turi bendrą stiprinamąjį, šlapimą varantį, priešuždegiminį ir antireumatinį poveikį. Rožių vaisių preparatai naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant kepenų, inkstų ir virškinimo trakto ligas.
Pastaba! Raukšlėti rožių vaisiai skinami, kai jie visiškai prinokę, bet dar nesuminkštėję ir susiraukšlėję. Maistiniais tikslais pseudovaisių (vadinamųjų hipantijų) vidus turi būti pašalintas iš vaisiaus vidaus kartu su jį supančiais plaukeliais, nes jie gali dirginti virškinimo sistemą.
Raukšlėta rožė - auginimas
Užauginti raukšlėtą rožęyra itin paprasta, todėl puikiai tiks žmonėms, ieškantiems akį traukiančių ir atsparių kenkėjams bei ligoms rožių. Taip pat puikiai toleruoja miesto sąlygas ir prastesnės kokybės dirvožemį.
Vieta, kurioje auga raukšlėta rožėturi būti saulėta ir ne per daug vėjuota. Nagi, Rosa rugosa gali pakęsti šviesų atspalvį. Vidutiniškai sausas iki derlingas dirvožemis, neužmirkęs, priesmėlis. Rosa rugosa toleruoja rūgštinius ir neutralius substratus. Ant šarminio substrato gali atsirasti lapų chlorozė. Tada jie pagelsta, o pats reiškinys yra susijęs su geležies trūkumu.
Pasodinti raukšlėtą rožęgeriausia rudenį arba pavasarį. Daigus rinkitės sveikais lapais, geriausia – trimis ūgliais. Rožių krūmai sodinami 60-80 cm atstumu vienas nuo kito, nes auga stipriai ir yra gana ekspansyvūs. Prieš sodinant dirvą reikia praturtinti organinėmis medžiagomis, pvz., mėšlu ar kompostu, pasodinus gausiai palaistyti. Atminkite, kad žiedinių rožių hibridų pumpurų atsiradimo taškas turi būti 3–4 cm žemiau žemės paviršiaus.
Apdorojimasgofruotos rožės pjovimasnėra toks svarbus, todėl nereikia dažnai genėti.Pavasarį naujai pasodintus krūmus pirmaisiais auginimo metais reikia genėti apie 20 cm virš žemės. Vėlesniais metais iškirsdavome tik sergančius, pažeistus ir nušalusius ūglius. Dekoratyvinėse veislėse galime pašalinti išblukusius žiedynus, paskatindami augalą pakartotinai žydėti. Tik raukšlėtųjų rožių hibridams iš antžeminių rožių grupės kasmet reikia nupjauti 2/3 jų ilgio.
Laistykite raukšlėtą rožęretai, bet gausiai.
Tinkamai parinktastręšdamas raukšlėtą rožęleis ilgiau džiaugtis žiedais. Pirmąjį šėrimą atliekame pavasarį, kai rožė pradeda žydėti. Kai pirmasis žydėjimas nusilpsta, naudojame kitą dozę. Tačiau nepamirškite tręšti per vėlai (paskutinės trąšų dozės skiriamos liepos mėnesį). Augant naujiems ūgliams žemos temperatūros laikotarpiu jie gali tik nuš alti.
Raukšlėta rožė yra atspari šalčiui , tačiau jos dažnai skiepijami hibridai turėtų būti apsaugoti nuo žiemos.Skiepijimo vieta čia atlieka svarbiausią vaidmenį. Kad krūmai nesuš altų, verta juos suberti žemėmis arba užberti šaknis eglišakėmis
Raukšlėta rožė - veislės
Dėl savo atsparumo šalčiui ir didelio tolerancijos nepalankiems aplinkos veiksniamsraukšlėta rožėbuvo noriai naudojama kaip pagrindas kuriant įvairias įdomias veisles. Šios veislės vadinamosraukšlių rožių hibridais , kurios priskiriamos parko ir žemės rožių rožėms. Jie rodo savybes, susijusias su atsparumu, vešlia lapija arba gana stipriu augimu.
Raukšlėta rožė (Rosa rugosa) - vaisiai
3 vertingiausios parko rožių veislės
Raukšlėta rožė F.J. Grootendorst ' – itin dekoratyvi veislė, jos žiedai pusiau dvigubai karmino rožiniai, pereinantys į mėlyną spalvą. Jie pasirodo birželio mėnesį, o išvaizda primena mažus gvazdikėlius. Krūmas kartoja žydėjimą iki šalnų, užauga iki 1 m.
Raukšlėta rožė 'Hansa'- ši veislė džiugina purpuriškai raudonais pilnaviduriais žiedais, kurie yra labai dideli ir tuo pačiu intensyvaus kvapo. Ateina ši rožė kartoja žydėjimą, ji nėra labai gausi. Pasiekia iki 2 m aukštį.
Raukšlėta rožė 'Rococo'- veislė su šviesiai rausvais žiedais, didelė, šiek tiek kvapni. Žydi gegužę ir kartojasi iki rudens. Užauga iki 1,2 m. Jis pasižymi itin dideliu atsparumu šalčiui.
3 vertingiausios antžeminių rožių veislės
Raukšlėta rožė 'Handwar'- veislė su rožiniais, pusiau dvigubais, vidutinio dydžio žiedais, stipriai kvepianti. Žydi iki rudens, todėl užaugina didelius vaisius. Jis pasiekia 1,2 m aukštį ir yra labai krūmingas.
Raukšlėta rožė 'Speruge'- turi karmino raudonumo žiedus, itin dekoratyvūs, dideli, šiek tiek kvapni. Vasaros pradžioje gausiai žydi, vėliau kartoja žydėjimą, bet ne taip gausiai. Gamina ryškiai raudonus vaisius. Krūmai užauga iki maždaug 1 m aukščio.
Raukšlėtoji rožė 'Polareis'- tai veislė, kuri yra itin atspari šalčiui, o tuo pačiu sukuria gražius b altai rausvus, pilnavidurius žiedus. Žydi gausiai ir ilgai. Krūmas užauga iki maždaug 0,8 m aukščio.
Raukšlėta rožė - reprodukcija
Raukšlėtą rožęgalima atgaminti keliais būdais. Paprastai, t. y. iš sėklų arba vegetatyviškai iš žolinių ir sumedėjusių auginių, ūglių ir šaknų atžalų.
Raukšlėtos rožės dauginimas iš sėklųsusideda iš prinokusių vaisių derliaus nuėmimo, iš jų sėklų išskyrimo, jų valymo ir džiovinimo. Rožių sėklas reikėtų paskatinti dygti padėjus jas į drėgną, žemos temperatūros terpę arba tiesiog į šaldytuvą (vadinamoji sėklų stratifikacija). Sėklos sėjamos į laidų ir lengvą substratą. Geriausia, jei tai būtų smėlis su durpių priemaiša. Dygimo laikotarpiu palaikome pastovią drėgmę, neleidžiančią substratui išdžiūti.
Žali raukšlėtosios rožės sodinukaipaimti birželio mėnesį nuo augalo viršūninės dalies pašalinkite didžiąją dalį lapų, palikdami 2-3 viršutinėje sodinuko dalyje.Kita vertus, sumedėję auginiai imami, kai jie ilsisi nuo vienamečių, šoninių ūglių. Jie turėtų būti apie 15 cm ilgio. Mes dedame juos į durpių, smėlio ir dirvožemio mišinį santykiu 1: 2: 1. Norint geriau ir greičiau įsišaknyti, verta naudoti įsišaknijimą. Sėjinuko galas sumaišomas su milteliais ir dedamas į paruoštą substratą. Nuolat kontroliuojame pagrindo drėgmę. Žoliniai auginiai turėtų įsišaknyti maždaug po 5 savaičių. Sumedėjusių auginių atveju pirmųjų lapų auginimas ant ūglio yra ženklas, kad auginiai prigijo.
Dauginimas šaknų atžalomisraukšlėtos rožės atveju yra labai paprastas. Ant rožės šaknų yra atsitiktiniai pumpurai. Būtent iš jų dėl šaknies žaizdos susidaro siurbtukai. Kiekviena atauga išaugina savo šaknis. Taip susiformuoja naujas daigas, kurį reikėtų persodinti į kitą patogią vietą. Panašiai Rosa rugosa tai yradauginimasis iš ūglių atžalųNauji ūgliai auga iš miegančių pumpurų, esančių krūmo apačioje.Nupjovus dalį augalo atsiranda naujas ūglis.
Magistrantūros inž. Joanna Białowąs
