Hellebores - charakteristikos
Hellebore yra vienas neįprastiausių augalų, auginamų mūsų soduose. Jų išskirtinumą pirmiausia lemia žiemos žydėjimo sezonas. Dėl šios priežasties helebores kartais vadinamos kalėdinėmis rožėmis. Nieko keisto, kad jos atsidūrė ir butuose, tapusios itin madinga alternatyva populiariausiai Kalėdų žvaigždei – puansetijai. Helebores mada atitinka įvairių stilių mėgėjų poreikius. Kaip Europos floros atstovai, šie augalai puikiai tinka ekologiniam dekorui, kartu su žaliava mediena, samanomis ir šakelėmis.Hellebores galima papuošti ir ištaigingam Kūčių stalui. Jų b altos gėlės puikiai dera su tipiškomis žiemos spalvomis.
Helleborus gentis apima apie 20 rūšių , daugiausia aptinkamų Europoje ir Mažojoje Azijoje, iš kurių dvi rūšys: raudonasis čemerys H. purpurascens ir žaliasis hellebore H. viridis taip pat auga Lenkijoje . Dažniausiai auginama helebore rūšis yra b altasis čemerys H. niger, kuris, be kita ko, auga mūsų vakariniams ir pietiniams kaimynams.
Šis stebinantis lenkiškų ir lotyniškų pavadinimų neatitikimas (niger reiškia juodą) atsiranda dėl to, kad lotyniškas pavadinimas kilęs iš labai tamsių šių augalų šaknų, o lenkiškas – dėl žiedų spalvos. Tačiau šis pavadinimas nevisiškai atitinka tikrovę, nes su amžiumi čemerų žiedai keičia spalvą. Iš pradžių jie būna b alti, žydėjimo pabaigoje rausvi, o po žydėjimo – žali. Žalia žiedų spalva aiškiai rodo, kad žiedų žavesys – ne žiedlapiai, o įmantrūs taurelės taurėlapiai.Dėl to žiedai ilgą laiką išlieka dekoratyvūs net ir po žydėjimo. Gražus jų fonas – efektingai tamsiai žali ir blizgūs lapai.
Gėlės prasideda rudenį ir gali žydėti lapkritį(Lenkijoje dažniausiai vasario ir kovo sandūroje). Šis faktas naudojamas auginant žydinčius augalus vazonuose. Priklausomai nuo veislės, augalai auginami rudens, žiemos ar pavasario (dažnai parduodami per Valentino dieną) žydėjimo datai, tačiau verta žinoti, kad vėliau nuvaryti augalai žydi gausiau.
Auginimui vazonuose populiariausios yra žydinčios veislės su žiedais iškilusiais virš lapų. Be b altojo heleboro, vazonuose auginami ir daugelis sodo helleborų rūšiai H. hybridus priklausančių hibridų. Šių heleborų žiedai yra skirtingos spalvos – nuo b altų, per rausvų, žalsvų, iki beveik juodų, įvairaus užpildymo (gali būti pavieniai, pilnaviduriai arba pusiau dvigubi).Daugelis jų dekoruoti kontrastingomis dėmėmis.
Kaip prižiūrėti helebores
Hellebores yra augalai, prisitaikę prie žemos temperatūros. Priklausomai nuo veislės, jiems reikia tik 4–12 °C, kad paskatintų žydėjimą. Jei norime ilgo žydėjimo, augalus turėtume laikyti vėsiose patalpose (iki 15°C), toliau nuo šilumos š altinių (radiatorių, židinių, krosnių). Jiems tiks šviesi vieta, pvz., ant palangės (bet ne virš radiatoriaus). Negalima leisti augalams išdžiūti. Pagrindas turi būti nuolat drėgnas, tačiau vandens perteklius turi nutekėti. Tinkamai prižiūrint, galime išlaikyti augalus
geros būklės iki pavasario, kai galėsime jas sodinti į sodą. Tam netiks augalai, kurie bute išliks ilgai. Šepetuoti augalai labai jautrūs žemesnei nei 0 laipsnių temperatūrai. Todėl jų negalima dėti lauke. Idealiu atveju jas reikėtų perkelti į nešildomas, bet vėsias patalpas (geriausia oranžeriją).
