Miltligė
Viena iš labiausiai paplitusių erškėtuogių grybelinių ligų yra rožių Sphaerotheca pannossa pelėsis. Pirmieji simptomai pasireiškia gegužės viduryje arba birželio pradžioje ir iš pradžių atsiranda ant jaunų lapų kaip b alta danga, kuri greitai plinta ant lapų ašmenų. Užkrėsti lapai deformuojasi, o jų kraštai šiek tiek susiriečia žemyn. Vasaros pabaigoje b altą grybieną galima pastebėti ir ant ūglių bei gėlių žiedlapių. Didelis simptomų sunkumas gali slopinti žydėjimą ir lapų kritimą. Grybeliui vystytis vandens nereikia, todėl liga suserga ir drėgnu oru, ir sausomis vasaromis.Svarbiausia prevencija – atsparių veislių auginimas. Užkrėstus lapus reikia sunaikinti ir sudeginti. Esant sunkiems simptomams, būtina iškirpti paveiktus ūglius.
Pilkasis pelėsis
Kita dažna rožių liga – Botrytis cinerea pilkasis pelėsis, kuris geriausiai dera rožėms, kurios auga nepalankiomis dirvos ar oro sąlygomis. Antžeminiuose augalo organuose matomi pilkojo pelėsio simptomai. Išorinių vainiko žiedlapių paviršiuje atsiranda tamsių vandeningų dėmių, kurios greitai auga. Audiniai paruduoja ir miršta ant užkrėstų ūglių. Tolesnis ligos vystymasis gali sukelti viso augalo mirtį. Šis grybas auga plačiame temperatūrų diapazone ir esant didelei oro drėgmei. Sergantys augalai turi būti nupjauti ir sudeginti. Taip pat reikėtų vengti purkšti augalus vakare, nes drėgni augalai sudaro idealias sąlygas grybeliui vystytis. Nustačius simptomus, augalus purkšti augalų apsaugos priemonėmis
Juodoji dėmė
Rožių juodoji dėmė Diplocarpon rosae yra problemiškiausia rožių augintojams.Iš pradžių ant lapų matomos dėmės, iš pradžių šviesiai rudos, laikui bėgant pajuoduoja. Dėmės yra apvalios ir netaisyklingos. Lapų audiniai aplink dėmes pagelsta dėl grybelio išskiriamų cheminių medžiagų. Stipriai užkrėsti lapai krenta. Simptomai taip pat atsiranda ant ūglių kaip rausvos, šiek tiek iškilusios spalvos. Grybelis žiemoja ant nukritusių lapų ir užkrėstų ūglių. Reikėtų auginti atsparias veisles. Augalų negalima laistyti debesuotomis ir lietingomis dienomis. Nukritę lapai turi būti pašalinti ir nupjauti užkrėsti ūgliai. Cheminė apsauga turėtų prasidėti birželio mėnesį
Amarai ir lapgraužės
Įvairios amarų rūšys yra pavojingas rožių kenkėjas. Tarp jų vienas žalingiausių yra rožių šerinis amaras. Be amarų, rožių lapuose dažnai galima pastebėti mažų b altų dėmių. Tai yra Edwarsiana rosae maitinimosi simptomas. Lervos, nimfos ir suaugę vabzdžiai minta apatine lapų puse. Laikui bėgant visi lapai tampa b alti ir nukrenta.Suaugę vabzdžiai yra b alti arba b altai geltoni. Jie žiemoja ant ūglių. Pirmasis kartas atsiranda gegužę, o antrasis - rugpjūtį. Pavasarį būtina nupjauti ūglius ir sudeginti juos kartu su kiaušiniais. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus, augalus reikia purkšti cheminiais preparatais
NimułkaKitas rožių kenkėjas – rožinė dilgėlė Blennocampa phyllocolpa. Dėdama kiaušinėlius patelė nusmeigia lapą. Dėl pradūrimo lapai susisuka aukštyn kojomis išilgai pagrindinės venos. Viduje viena ar dvi lervos maitinasi ir nubraukia audinį iš apatinės lapo pusės. Pažeisti lapai yra oranžinės spalvos, nudžiūsta ir nukrinta. Suaugęs vabzdys yra juodas, blizgus. Lervos gelsvos, turi šviesiai rudą galvą. Patelės deda kiaušinėlius nuo birželio vidurio. Po 4-6 dienų nuo kiaušinėlių padėjimo lervos pradeda maitintis. Lervos nusileidžia į dirvą jaunikliams (paskutinį kartą birželio pabaigoje) ir žiemoja iki kitų metų. Pastebėję pirmuosius susiraukusius lapus surinkite ir sudeginkite.
