Mano tėvai mėgsta keliauti, bet visada laimingi grįžta į savo mylimą sodą su tvenkiniu ir rožių krūmais.
Nuo pat pradžių jie projektavo ir gamino viską, kas yra namuose šiandien. Tik užsidedant akutę prireikė pagalbos iš išorės. Mano tėtis yra aistringas meškeriotojas ir labai domisi vandens gyvūnais. Todėl ir pastatė jiems tvenkinį. Jame plaukioja oranžiniai-auksiniai karosai, o vasarą gesina paukščiai.
Mažas tvenkinys yra tėčio akies obuolys. Ją puošia akmenys ir vakarais paparčiais apšviečiamos lempos. Taip pat yra inkaras ir šniokščiantis fontanas, aprūpinantis deguonimi taškančias žuvis.
Mano tėvai rūpinasi sodu ir nors tai nemenkas iššūkis, savo pareigas jie dalijasi nuostabiai. Didžiuojuosi, kad jiems tai taip rūpi ir kad jų darbo dėka tai tapo tikru gėlių rojumi visai mūsų šeimai. Mamos nuopelnas – palei takus auga vešlios rožės, kurios taip pat kopia į pergolę. Jis atskiria tvenkinį nuo sodo su medžiais – obelimis, kriaušėmis, slyvomis, abrikosais ir vyšniomis. Rudenį iš obuolių ir abrikosų gaminame putėsius, iš slyvų uogienės. Jais kvepia visi namai
Priekyje turime didžiulę eglutę, kurią visada nešiojame per Kalėdas. Tamsiai žalios tujos suformuoja natūralią tvorą.Augalai ir gėlės yra mamos pasididžiavimas, kaip ir jos entuziastingai pjaunama veja. Tėvai su šia vieta elgiasi su didele meile, o tai atsiperka leisdami mums susisiekti su gamta.
Agnieszka Huber
