Augalai turi visapusišką poveikį mūsų pojūčiams, tiek teigiamą, tiek neigiamą – jie veikia mūsų organizmą, pvz. tiesiogiai endokrininei sistemai per chemines medžiagas ir spinduliuotę, skleidžiamą iš jos audinių; jie sąveikauja per kvapą, spalvą, formą ir įprotį, taip pat aurą, t.y. energijos virpesius, keisdami mūsų fizinę ir psichinę savijautą. Šie poveikiai nėra vienpusiai, mes veikiame ir augalus, ne tik juos laistydami ir tręšdami. Šios reakcijos yra daug subtilesnės
Deguonies gamyba
Akivaizdžiausias augalų veiksmas yra deguonies išsiskyrimas.Fotosintezės procese gaminasi angliavandeniai ir deguonis, būtini mūsų kvėpavimui. Šis procesas vyksta dalyvaujant anglies dioksidui, vandeniui ir šviesai. Tačiau augalai taip pat kvėpuoja sugerdami deguonį ir išskirdami anglies dioksidą. Tačiau deguonies kiekis fotosintezės procese yra didesnis nei anglies dvideginio, išsiskiriančio kvėpuojant, ir mes naudojame šį „perteklių“. Vienas 100 metų senumo bukas per valandą išskiria 1,7 kg deguonies, o tai atitinka 10 žmonių deguonies poreikį.
Nuodai ir vaistai
Vienas iš seniausių gydymo būdų yra fitoterapija, t.y. gydymas augalais. Tai įmanoma dėl juose esančių įvairių cheminių junginių, kurie gali būti naudojami tiesiogiai su šviežiais ar džiovintais augalais arba išskyrus juos iš augalų audinių.
Kai kuriose augalų rūšyse yra žmonėms kenksmingų junginių, dažnai net nuodingų:
• kukmedis, alkaloidų turintis taksinas, turi nuodingų spyglių ir ūglių, tačiau sėklos yra ypač pavojingos, nes jas deda. raudonuose ariluose, kurie atrodo labai patrauklūs (patys arai nėra nuodingi);
• raugas ar primula, susilietus su oda, sukelia alergiją ir „nudegimus“
• rudens žiemos orai pavojingi kontaktuojant su atviromis žaizdomis.
Kai kurios sode auginamos skintos gėlės taip pat pasižymi nuodingomis savybėmis: narcizai, tulpės, pakalnutės, lelijos, kalijos, hepatica, pakalnutės ir anemonai.
Šimtmečius auginame vaistinius augalus, tokius kaip Labiatae šeimos žolelės (melisa, šalavijas, rozmarinas, mėtos, levandos), kurios taip pat naudojamos kaip prieskoniai. Rozmarino tonai, be kita ko širdies, kepenų, tulžies pūslės darbas. Žolelių medicinoje naudojamos visos augalų dalys; gėlės (pvz., liepa, gudobelė), lapai (beržas), šaknys (cikorijos), vaisiai (rožės, š altalankiai)
Oro jonizacija
Žmogaus organizmas normaliam vystymuisi reikia neigiamų jonų. Jei jų yra pakankamai, nejaučiame savų elektronų praradimo, išlaikomas paviršinis mūsų kūno elektrinis barjeras, garantuojantis visišką gyvybės procesų stabilumą. Labiausiai prieinamas ir gausiausias šių gyvybę teikiančių užtaisų š altinis yra oras. Trumpalaikis teigiamų jonų perteklius dažniausiai sukelia savijautos pablogėjimą, nervines ir psichines krizes, o ilgalaikis gali sukelti net įvairias lėtines ligas.Neigiamų jonų trūkumas ypač ryškus uždarose patalpose. Dauguma augalų neigiamai jonizuoja orą. Augalai, kurie žymiai padidina neigiamų jonų kiekį ore, yra: paprastoji pušis, paprastasis kadagys, karpinis beržas, taip pat mažas žemas beržas, užaugantis iki 1,5 m aukščio, yra aukštaūgis nefrolepis, pelargonijos kvapniais lapais ir mirta su antidepresantais ir baktericidinėmis savybėmis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcijomis.
Aura – energetiniai virpesiai Kiekvienas gyvas organizmas skleidžia bangų energiją bioplazminio lauko (auros) pavidalu, kurią sudaro jonai, laisvieji protonai ir laisvieji elektronai. Jį sudaro daugybė sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo dažnį. Išbandyta, kad, pavyzdžiui, sodo hortenzija skleidžia energiją, kuri tolygiai pasiskirsto visomis kryptimis. Tai gaivina, suteikia mums ramybės ir žadina džiaugsmą. Rododendrai ir azalijos turi švelnią, subtilią energiją, kuri spinduliuoja kaip spiralė, suteikianti atsipalaidavimą ir ramybę.Visada žydinčios begonijos skleidžia švelnią energiją, trykštančią aukštyn lyg fontanas. Jie ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, nes pagerina nuotaiką
Eterinių aliejų sekrecija
Uoslė išorinius dirgiklius į smegenis perduoda greičiausiai. Kvapų terapija naudojant natūralius augalinius eterinius aliejus yra skirta fiziniam ir protiniam organizmo imuniteto stiprinimui. Kai apsupame save kvapniais augalais, naudojame natūralią aromaterapiją. Didžiausias kvapų turtas mus supa pavasarį ir vasarą, augalų žydėjimo metu, tačiau kvepia ir lapai, nors ir ne visada maloniai, pvz., liaukiniuose migdoluose jie turi specifinį, ricinos kvapą. Taip pat kvepia, pavyzdžiui, paprastosios katalpos, labai gražios formos medžių ūgliai – trumpu kamienu ir plačia, besiskleidžiančia laja bei dideliais lapais.
Augalų filtrai
Daugybė tyrimų parodė, kad augalai gali išvalyti kenksmingomis medžiagomis užterštą orą. Patalpose dažnai naudojamos statybinės medžiagos, išskiriančios kenksmingus cheminius junginius, pvz.formaldehidas, ksilenas, toluenas, benzenas, amoniakas, alkoholis ir acetonas. Taip pat yra žmonių išskiriamų medžiagų, vadinamųjų biologiniai garai.
Dažniausi negalavimai, kuriuos sukelia šių junginių mišinys, yra nuovargis, galvos skausmai, kvėpavimo takų ligos, odos ir gleivinių dirginimas, alergijos. Yra augalų, kurie turi ypatingą savybę skaidyti savo aplinkoje esančias kenksmingas medžiagas
• Suyra formaldehidas – nefrolepis, piretras, dracena, ficus benjamin, pteroflower, ficus, difenbachia
• Ksilenas, toluenas - nefrolepis, anturis, ficus benjamina, difenbachija
• Amoniakas - anturis, strėlės šaknis, ficus benjamina, dracaena, azalija.
O kaip žmonės veikia augalus?
Mokslininkai, dirbantys su vandeniu, nustatė, kad vanduo keičia savo formą, spalvą ir struktūrą priklausomai nuo išorinių veiksnių. Įdomu tai, kad tai yra žmogaus žodžiai, mintys ir jausmai. Vandens kristalai buvo fotografuojami su, pavyzdžiui, žodžiais „tu graži“ ir „tu kvaila“ – rezultatai buvo nuostabūs; pirmuoju atveju vanduo susikristalizavo, kad susidarytų gražūs taisyklingi kristalai, antruoju – kristalų visiškai nesusidarė.Tačiau žmogus, gyvūnai ir augalai dažniausiai yra pagaminti iš vandens. Šios patirtys leidžia kitaip pažvelgti į santykius, kuriuos sukuriame su gyvuoju pasauliu, įskaitant augalus.Kiti tyrimai, atlikti septintojo dešimtmečio viduryje, įrodė, kad augalai reaguoja į mūsų mintis, o tiksliau į pokyčius bioplazminiame lauke. Klasikinis Backsterio eksperimentas šiandien buvo pateikti augalams grėsmingą situaciją. Cleve'as Backsteris tada buvo melo detektoriaus specialistas. Jam kilo mintis prie detektoriaus prijungti jo kabinete stovinčią Draceną. Jis manė, kad stimulas turi būti pakankamai stiprus, todėl nusprendė padegti savo dracenos lapą. Kai tik jis apie tai pagalvojo, detektorius pradėjo veikti. Dėl to Becksteris nustatė, kad dracena reaguoja į jo mintis. Vėliau jis atliko daugybę kitų tyrimų, atrado, kad vaisiai, šviežios daržovės, pelėsiai, mielės, kraujas pasižymi panašiu jautrumu. Jis taip pat tyrė, kaip augalai reaguoja į atskirus eksperimentuotojus, kurie buvo suskirstyti į „gerus ir blogus“; net jų įėjimas į kambarį sukėlė reakciją.Paaiškėjo, kad augalai greičiau reaguoja į neigiamas nei teigiamas emocijas. Tai gali paaiškinti, kodėl vieni žmonės turi „ranką su gėlėmis“, o kiti nėra sėkmingi sodininkai. Aukščiau pateikti pavyzdžiai rodo, kad augalų aprūpinimas vandeniu, maistinėmis medžiagomis ir šviesa yra tik būtinas minimumas, kad sodindami juos sode ar bute mes tampame už juos atsakingi.
