Visą dieną buvo sunku kvėpuoti sunkiu drėgnu oru. Po pietų užgriuvo tamsūs žemi debesys, pūtė stiprus vėjas, o po kurio laiko kilo smarki audra.Vasarą lietaus sode labai reikia, bet siaubą sukelia griaunanti audrų, liūčių ar krušos jėga.
Smurtinių, niokojančių išdaigų akivaizdoje vis dar esame bejėgiai. Vienintelis guodžiantis faktas yra tai, kad smarkios audros dažniausiai kyla nedidelėje teritorijoje. Kol vienoje vietoje audra laužė medžius, o rūsiai pilni vandens, už kelių kilometrų iškrito vos keli lietaus lašai ir pūtė kiek stipresnis vėjas.
Audros formavimasis
Audrų atsiradimas priklauso ne tik nuo barinių modelių ir besikeičiančių atmosferos frontų, bet ir nuo reljefoKalnų ir papėdžių vietovėse audros yra dažnas reiškinys ir atsiranda netikėtai, nes oro judėjimas yra greitas ir oras gali greitai keistis.Lygumose ir žemumose tai skiriasi. Artėjanti audra matosi iš tolo. Dangus pamažu tamsėja, krenta slėgis ir temperatūra, didėja drėgmė.
Galime naudoti seniai žinomą taisyklę, kad nuspręstume, kaip toli yra audra. Jei perkūnija nuo žaibo nutolusi per tris sekundes, tai audra nutolusi apie 1 km. Kai jis yra toliau, tarpas tarp žaibo ir griaustinio yra didesnis - viena sekundė atitinka maždaug 340 m atstumąPavojus būti žaibui arti mūsų yra jau 10 atstumu km
Sodo augalams kruša kenkia labiau nei žaibas ir griaustinis.Audros debesyje ledo kristalai nuolat kyla ir krinta, palaipsniui didindami savo tūrį. Kai jie yra per sunkūs, jie krenta ant žemės.Gradziny gali pasiekti greitį virš 50 km/val. Jų dydis priklauso nuo audros procesų debesyje stiprumo.Deja, pastaraisiais metais padaugėjo audrų su kruša, kurią meteorologai sieja su progresuojančia klimato kaita.
Kai audra pasibaigs, patikriname, kokią žalą ji padarė. Jei jie maži, džiaugiamės galėdami pastebėti, kad oras gaivus ir augalai gerai laistomi.
Svarbiausių debesų tipų apžvalga
Debesys susidaro iš vandens. Juos sudaro maži lašeliai arba ledo kristalai.Skirtingi debesų tipai ir rūšys išsiskiria tam tikromis formomis ir spalvomis.Šiek tiek padeda nuspėti artėjančius orų pokyčius.
- Cumulonimbus debesys yra galingiausi debesys, kylantys daugelio kilometrų aukštyje. Jie gali virsti audros debesimis su būdingu priekalu viršuje.
– lietaus debesys (Nimbostratus) yra pilkos spalvos. Jie dažnai yra labai dideli ir aukšti, su neryškiais kontūrais. Jie gali suteikti jums ilgalaikį kritulių kiekį.
– smailūs debesys (Cirrostratus) dideliame aukštyje dažnai būna blyškios, plonos ir skaidrios dangos pavidalu.
– Vidutinio sluoksnio debesys (Altostratus) yra pilkai mėlynos spalvos ir gali beveik visiškai uždengti saulę. Jie gali atnešti šlapdribą.
- Sluoksniuoti debesys (Stratus) yra žemi debesys, jie sudaro b altą arba pilką dangą, dažnai su šlapdriba.
Žiediniai debesys būna įvairių formų
- Cirrus fibratus debesys
– kabliukai plunksnuoti debesys (Cirrus uncinus). Tai aukšti ir ryškūs ledo debesys.
- Pinnate-gubiniai debesys (Cirrocumulus) yra vadinamieji. ėriukai. Juos sudaro ledo kristalai.
– Vidutiniai kamuoliniai debesys (Altocumulus) turi tamsų pagrindą, bet nelyja.
– kamuoliniai debesys suteikia puikų orą su mėlynu dangumi.
Audrų tipai
Šiluminės audrosdažniausiai pasitaiko vasarą, dažnai po pietų arba vakare. Saulė šildo virš žemės esantį orą, kuris tampa prisotintas drėgmės. Kai viršutiniai atmosferos sluoksniai yra pastebimai vėsesni, šiltas ir drėgnas oras kyla į viršų.Atvėsina ir suformuoja kelių kilometrų aukštį siekiančius Cumulonimbus debesis.Debesyje atsiranda stiprios kylančios ir krintančios srovės. Susidaro elektros krūviai, kurių kaupimasis sukelia išlydžius žaibo pavidalu.
Priekinės perkūnijosdažniausiai kyla š altojo fronto zonoje, kuri liečiasi su šilto oro masėmis. Š altas, sunkesnis oras susispaudžia po lengvesniu šiltu oru. Kylančios šiltos masės atšąla ir susidaro audros debesys – panašiai kaip šiluminės audros.Dėl priekinės audros dažniausiai nukrenta temperatūra ir pasikeičia oras.
