Rudenines trąšas, priklausomai nuo oro, naudojame nuo rugpjūčio pradžios iki spalio mėnesio.Svarbu tinkamai naudoti tinkamus preparatus, nes augalai turi skirtingus mitybos poreikius per visą vegetacijos sezonąRudens kompleksinėse trąšose azoto nėra arba jo būna minimaliais kiekiais. Taip yra dėl specifinio šio elemento poveikio augalams. Azoto įtaka, be kita ko skatinti augalus formuoti vegetatyvinę masę (lapai, ūgliai, vaisiai).
Taigi, jei augalų organizmus aprūpinsime šiuo elementu netinkamu laiku, augalai per vėlai ims ilsėtis, dėl to jie sušals ir mirs.Štai kodėl verta ieškoti paruoštų kompleksinių preparatų. Jas daugiausia sudaro makroelementai, t. y. kalis, fosforas.Trąšų mišiniuose, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse, taip pat yra mikroelementų, reikalingų tinkamam augalo vystymuisi ir paruošimui ramybės periodui
Pavasarį svarbu augalų mityba ir dirvos paruošimas darže prieš žiemą. Ingredientai, pristatyti praėjusio vegetacijos sezono pabaigoje, turi teigiamą poveikį augalams dėl to, kad kito sezono pradžioje maisto medžiagų prieinamumas kartais būna labai ribotasSubstratas užšalęs ir per žema temperatūra nėra palankus trąšų naudojimui.Rudens trąšose, be kita ko, yra kalio, kuris padidina atsparumą šalčiui, neleidžia išgulti ir padidina augalų atsparumą sausrai.
Šis elementas padidina šoninių ūglių skaičių, o tai glaudžiai susiję su žydėjimo gausa ir vaisių mezgimu.Kitas svarbus elementas, esantis rudeninėse trąšose, yra fosforas, kuris atlieka svarbų vaidmenį ypač pradiniame augalų vystymosi etape, vadinamojoje. kritinio augimo laikotarpis.Vėlesnis fosforo tiekimas nebekompensuos neigiamo trūkumo poveikio.Fosforas, be kita ko, turi įtakos šaknų sistemos augimui ir vystymuisi. Tinkamai maitinant augalus šiuo makroelementu, sumažėja kenksmingų azoto formų kaupimasis audiniuose.
Rudeninis augalų maitinimas kalciu ir šio elemento aprūpinimas dirvožemiu turi reguliuojantį poveikį dirvožemio pH (pH) ir geroms dirvožemio pasėlių talpoms. Tinkama dirvožemio reakcija tiesiogiai veikia maistinių medžiagų pasisavinimą ir prieinamumą substrate.Kalcis prisideda prie teisingos dirvožemio struktūros ir reguliuoja organinių medžiagų, pvz., komposto, irimą.Norėdami sureguliuoti per žemą pH (jo reikšmę galima lengvai išmatuoti, pvz.lakmuso popieriaus), naudojame kalkinimą. Patogiausia bus naudoti dolomitą arba magnio kalkę. Tinkamas trąšų kiekis, vidutiniškai 0,5–2 kg / 10 m², nevėjuotą dieną tolygiai paskirstomas tam tikrame paviršiuje ir gerai sumaišomas su žeme. Tokia procedūra turėtų būti atliekama vidutiniškai kas 3-4 metus
Rudenį taip pat rekomenduojama naudoti kompostą ir mėšlą.Organines trąšas naudojame daugiausia spalio/lapkričio mėnesiais, iš karto jas iškasame su žeme, kad neprarastume mineralų.Toks maitinimo š altinis turėtų būti atliekamas kas 3 metus. Geras kompostas / mėšlas neturi piktžolių sėklų. Organinės medžiagos, tiekiamos natūralių trąšų pavidalu, labai gerai veikia substrato struktūrą, dirvožemio biologinį aktyvumą ir vandens kaupimąsi. Tačiau ne tik kompostas ir mėšlas yra naudingi augalams ir dirvožemiui. Taip pat verta naudoti medžio pelenus, kuriuose gausu fosforo ir kalio.Naudojame kaip ir kitas organines trąšas.
Prieš tręšiant trąšas (rudenį, bet ir bet kuria kita rekomenduojama data), verta paimti substrato mėginį ir grąžinti jį į vietinę chemijos ir žemės ūkio stotį (adresai www.schr .gov.pl) į substrato analizęGavę rezultatus išsiaiškinsime, kokie iš tikrųjų yra trūkumai ir ar apskritai reikia tręšti augalus. Taip išvengiame pertręšimo, kuris kenkia aplinkai ir pasėliams bei sutrikdo makro- ir mikroelementų įsisavinimo pusiausvyrą.
Pavasarį augalus maitiname kompleksinėmis trąšomis, kuriose gausu azoto.Viršutinį tręšimą galima naudoti augalų vegetacijos metu.Rudenį, priklausomai nuo naudojimo patogumo, naudojame skystas trąšas (dirvožemį ar lapiją) arba biriąsias: dengtas – su lėtu maistinių medžiagų išsiskyrimu, granuliuotas arba dulkėtas, pvz.magnio kalkės.