Populiariausia mūsų soduose auginama alyvinė alyva, žinoma kaip alyvinė. Alyva formuoja įvairaus dydžio krūmus ar nedidelius medelius, užaugančius iki 5-6 m aukščio. Soduose jis dažniausiai vedamas krūmo pavidalu. Gegužės mėnesį mus sužavi jos gražios, kvapnios, vamzdinės gėlės, susirinkusios į didingus viršutinius žiedus.
Paprastieji alyvkrūmiai – įrašyti į kaimo kraštovaizdį – yra pusiau laukiniai, nes auga laukų pamiškėse, vienkiemiuose, palei gruntinius ir asf altuotus kelius. Jie buvo sodinami kapinėse ir šventyklose.Vakarų Lenkijoje krūmai buvo sodinami lauko kopose, siekiant jas sustiprinti ir sutvirtinti. Visa tai dėka plačios, tankios šaknų sistemos, taip pat daugybės atžalų ir siurbtukų, kurie suriša purias, smėlingas dirvas.
Natūrali alyva auga Pietų Europoje, Balkanuose , tačiau daugelis iš mūsų laiko ją savo gimtuoju augalu. Jis buvo atvežtas į Lenkiją antroje pusėje XVI a., Zigmanto Augusto valdymo laikais. Kiti š altiniai teigia, kad jis buvo atvežtas iš Vienos po Jano III Sobieskio pergalės.
Paprastoji alyvinė yra labai dėkingas augalas naujų veislių augintojams, kurių jau prigijo per 1000 skirtingos struktūros ir dydžio žiedų. Pirmąsias veisles 1870 m. Nansyje išvedė prancūzų sodininkas Wiktoras Lemoine'as. Lenkijoje Mikołaj Karpow-Lipski Chelmżoje užsiėmė veisimu.
Auginamos vienžiedės veislės, tokios kaip 'Andenken an Ludwig Späth' su tamsiai violetiniais pavieniais žiedais, 'Madam Florent Stepmam' su grynai b altais žiedais.Veislės pilnaviduriais ir pusiau dvigubais žiedais yra: 'Charles Joly' su visiškai karmino rožiniais žiedais, 'Katherina Havemeyer' su levandų mėlynais ir pusiau dvigubais žiedais, 'Madam Lemoine' su dideliais pilnais ir b altais žiedais, 'Michel Buchner' su visiškai purpuriškai raudonais žiedais. Originalios ir neįprastos žiedų spalvos veislės yra šios: 'Primrose' (tai vienintelė veislė geltonais žiedais, kurių pumpuras yra šviesiai žalias, o po išsivystymo ryškiai geltonas) ir 'Sensation' su violetiniais žiedais su b altu apvadu. pleistrų krašte.
Paprastoji alyvinė pradeda augti labai anksti pavasarįir baigiasi birželio mėnesį arba liepos viduryje. Žydi ant pernykščių ūglių, t.y. žiedpumpurių metais anksčiau. Reikalinga labai saulėta vieta, nes prastai žydi net šviesiame pavėsyje. Mėgsta lengvas ir vidutinio kietumo, pakankamai drėgnas dirvas, kurių reakcija neutrali arba šarminė. Dėl seklios ir tankios šaknų sistemos dirvos po krūmais nereikėtų kasti, o tik mulčiuoti perpuvusiu mėšlu, kompostu, žieve ar lapais.Daugumą alyvinių veislių galima sodinti miesto aplinkoje, nes šis krūmas gana gerai toleruoja oro taršą.
Geriausia krūmų sodinimo data – rugsėjisPasodinti pavasarį, neprisilaiko gerai ir reikalauja sistemingo laistymo. Sodinti labiausiai tinka konteineriniuose medelynuose auginami krūmai, kurie turi tvirtą ir nepažeistą šaknų sistemą. 50-60 cm skersmens skyles reikia uždengti kompostu arba išbarstyti mėšlu. Šviežias mėšlas nenaudojamas. Augalai, susiformavę pumpurais, sodinami giliau, kad šaknies kaklelis būtų padengtas 3-4 cm žeme (giliau sodinant išauga daug sunkiai pašalinamų ūglių). Po pasodinimo ūgliai sutrumpėja daugiau nei per pusę. Pirmaisiais metais po pasodinimo krūmai būna trumpi. Praėjus metams po pasodinimo pavasarį, jie genimi per gerai susiformavusią pumpurų porą. Vertingos ir gerai išsivysčiusios gėlės augs trečiaisiais metais po pasodinimo. Pirmaisiais metais po žydėjimo išblukę žiedynai pašalinami, kad augalas nepriverstų sėti vaisių ir sėklų.Sode esančius krūmus tiekiame organinėmis trąšomis, mulčiuojame dirvos paviršių. Šerti mineralinėmis trąšomis, Azofoska arba kalio sulfato, superfosfato ir amonio sulfato mišiniu santykiu 1: 1: 1 per du terminus - prieš vegetacijos pradžią ir birželio viduryje po 40 g vienam augalui.
Soduose alyvines veisles reikėtų sodinti palei tvoras, sodo kampuose ir tiesiai prie pastatų saulėtoje pusėje. Deja, gerai išsivysčiusi šaknų sistema efektyviai konkuruoja su kitais augalais, todėl geriausia po krūmais sodinti paprastąją žievę, kuri efektyviai dengia dirvą
