Taip pastaraisiais metais propaguojamas „grįžimas į gamtą“ pasireiškia ir didėjančiu susidomėjimu vadinamuoju. gėlių pievos.Dėl šios tendencijos gėlių pieva yra viena madingiausių sodų ir žaliųjų zonų vejos ir kitų įrengimų alternatyvų, ypač Vakarų Europoje.Be spalvų ir rūšių turtingumo, gėlių pieva turi mažai ką bendro su tipiškomis pievomis.
Tinkamos pievos – tai daugiametės pievos, sudarytos iš įvairių rūšių žolių ir žydinčių augalų. Nepaisant stiprios abipusės konkurencijos, skirtingos vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų rūšys gali augti vienas šalia kito puikiai darniai, o gėlių pievą sudaro vienmečiai augalai. Kad gėlių pieva išliktų dekoratyvi visą vasarą, jai parenkamos ilgai žydinčios rūšys
Rinkoje yra paruoštų mišinių, tačiau kadangi jie kartais yra nepatikimi (jei tai nėra specializuotos įmonės gaminys), gali kilti pagunda mišinį pasigaminti patiems. Pagrindiniai jo komponentai yra mūsų vietinės kultivuotos piktžolės: Chrysanthemum segetum, lauko aguonos, Papaver rhoeas, tripleurospermum inodorum, tripleurospermum inodorum, Anthemis arvensis, Centaurea cyanus, rugiagėlės, Centaurea cyanus, Viflorcia, Vecia grandi.
Iš užsienio kilmės rūšių, tinkamų pievai, be kita ko Kalifornijos aguonos Eschscholtzia californica, vasaros numylėtinis Adonis aestivalis arba Ammi majus. Šios rūšys geriausiai auga lengvose ir gana skurdžiose dirvose.Derlingesnių ar drėgnesnių dirvožemių naudojimas žymiai pablogins jų žydėjimą ir netgi neleis jiems augti dėl kitų augalų konkurencijos. Tinkamai parinkta padėtis reiškia, kad pievos priežiūra nereikalauja didelių pastangų: ji neravuojama, nelaistoma ir netręšiama.
Ar Vykdydami projektą jūs vėl susikūrėte gėlių pievas soduose? Gėlių pieva – puiki alternatyva vejoms, kurias, kaip žinia, reikia reguliariai pjauti, laistyti ar tręšti. Pievose priežiūra atliekama iki minimumo, todėl sutaupoma laiko ir pinigų. Be to, jis supažindina su natūralia biologine įvairove ir yra įdomus bei efektyvus sodo elementas. Visa tai reiškia, kad pievos vis labiau populiarėja ir vis dažniau įkurdinamos viešose erdvėse bei soduose.
Žemės ruošimas pievai
Kad tai įvyktų, prieš sėjant sėklas turime skirti daugiau dėmesio dirvos paruošimui.Jį sudaro dirvos kasimas ir grėbimas, bet svarbiausia – kruopštus ravėjimas. Supurenta žemė sėjama 2-3 (net iki 5) g sėklų mišiniu į 1 m² ir švelniai grėbiama.
Kad būtų lengviau sėti, sklypą galite padalyti į 1 m² kvadratus, juos pažymėdami, pavyzdžiui, smėliu, pilamu iš plataus burnos butelio.Vietinės rūšys sėjamos balandžio mėn., kai tik dirva įšyla ir sklypas bus įdirbamasMišinius su termofilinėmis rūšimis geriau sėti balandžio pabaigoje. Verta stebėti besiformuojančių augalų išvaizdą – tai padės mums kitąmet įkurti pievą
Rudenį, pasibaigus žydėjimui, nužydėję augalai šienaujami, paliekant nupjautus ūglius ant lysvės keliolika ar keliolika dienų.Tai leis paskutines sėklas pasėti ir pievai atsinaujins kitais metaisJei tada pastebėsime kažkokius išsiveržimus tarp besiformuojančių augalų, verta pasėti trūkstamų rūšių sėklas.
