Magnolijos savo vardą skolingos Charlesui Linnaeusui, kuris jas pakrikštijo prancūzų botaniko Pierre'o Magnolio, Monpeljė botanikos sodo direktoriaus, garbei. Natūraliai jie aptinkami šiauriniame pusrutulyje, kur auga dviejose vietose: Atlanto vandenyno dalyje Šiaurės Amerikoje ir Tolimuosiuose Rytuose – Kinijoje, Japonijoje ir Filipinuose. Lenkijoje pirmieji magnolijų auginimo paminėjimai yra XIX amžiaus pradžioje, iš Varšuvos botanikos sodo katalogų. Grafas Stanislovas Vodzickis 1818–1833 m. į savo garsųjį medelyną Niedźwiedz atvežė apie 14 rūšių. Šiuo metu Lenkijoje magnolijos auginamos gana plačiai, nes jų darželinė produkcija išplėtota gana dideliu mastu.Magnolijų pasididžiavimas – gražūs, originalūs žiedai, kurie pasirodo jau ankstyvą pavasarį, o kai kurių rūšių – ir vasarą. Žiedai pavieniai, dedami ant ūglių galiukų, turi 6 žiedlapius, išsidėsčiusius į 3 skritulius, 2 tarpusavyje sujungti. Žiedlapiai vadinami tepalami. Jie pasižymi spalvų, kvapų ir formų gausa. Dėl reiškinio, vadinamo petalodyia, žiedlapių skaičius gali būti didesnis, o iš apatinėje žiedo dalyje įterptų kuokelių išsivysto papildomi žiedlapiai. Remiantis tuo, manoma, kad magnolijos protėvių raidos požiūriu yra labai seni augalai, nes jie augo žemėje prieš beveik 100 milijonų metų. Ir jie iš tikrųjų egzistuoja tokia pačia forma iki šių dienų. Magnolijų gentis apima apie 80 medžių ir krūmų rūšių, kurias atstovauja daugybė veislių. Lenkijoje soduose auginama daugybė rūšių ir veislių, kurios sukuriamos veisimo dėka, suteikiant įvairius hibridus ir veisles.
JAPANESE MAGNOLIAnatūraliai aptinkama Japonijoje ir Pietų Korėjoje., kur užauga iki 25 m. Lenkijoje formuoja iki 10 m aukščio medžius, žemai išsidėsčiusia, plačiai išskleista laja. Žiedai b alti su rausvomis juostelėmis išorėje, silpnai kvepiantys, sudaryti iš 6–9 žiedlapių, kurie vystosi balandžio/gegužės mėnesiais prieš vystant lapams. Lapai kiaušiniški, 5-15 cm ilgio, trumpai smailūs viršūne. Auginama šiaurinė veislė 'Borealis', kuri auga stipriau ir yra kompaktiškesnė. Jis laikomas atspariausiu šalčiui Europoje. Dauginamas sėjant sėklas, žydi po 10-15 metų. Daigai naudojami kaip poskiepiai skiepijant kitas magnolijų rūšis.
STAR MAGNOLIAnatūraliai aptinkama Japonijoje. Formuoja šakotus krūmus arba nedidelius, 2-4 m aukščio medelius.Jauni ūgliai pasidengia plaukeliais, pažeisti intensyviai kvepia sakais. 8 cm skersmens gėlės yra pagamintos iš 12-33 žiedlapių, kurie iš pradžių yra plačiai išdėstyti žvaigždės pavidalu, o vėliau atsilenkia.Gausiai žydi kovo ir balandžio mėn. Iš sėklų gauti augalai žydi vėliau. Deja, žiedpumpurius ir žiedus gana dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Dėl mažo dydžio tinka auginti nedideliuose soduose.
MAGNOLIA LOEBNERAyra japoninės ir žvaigždinės magnolijos hibridas. Jis sukuria mažus medžius arba aukštus krūmus su piramidės vainiku. Jis turi b altus arba šviesiai rausvus žiedus, 11–16 žiedlapių.
ANKSTYVOJI MAGNOLIJAnatūralios būklės pasitaiko Japonijoje, kur auga kalnuose 600-1000 m virš jūros lygio aukštyje. Suformuoja 10 m aukščio medžius su kompaktiška kūgio laja. Lapai lancetiški arba siaurai elipsiški, o žiedus sudaro 6, kartais 9, balandžio mėnesį kartu su lapais besivystantys žiedlapiai. Vėlyvos pavasario šalnos gana dažnai pažeidžia jo žiedus.
MAGNOLIA SOULANGE'abuvo sukurta spontaniškai sukryžminus plika magnoliją su purpurine magnolija.Žiedai labai dideli, iš pradžių puodelio formos, vėliau platėjantys. Jie pagaminti iš 9 b altų žiedlapių viduje ir nuo rožinės iki violetinės spalvos išorėje. Lenkijoje jis sukuria didelius 4 m aukščio krūmus arba 10-12 m medžius. Šalies vakaruose išliko daug senų egzempliorių, kurie gerai žiemoja.
AMERIKOS AUGINIMO VEISLĖSmedelynų gamyboje pasirodė praėjusio amžiaus 90-aisiais. Jos buvo sukurtos sukryžminus purpurinę magnoliją 'Nigra' su žvaigžde magnolija 'Rosea'. Pasižymi krūminiu augimu ir pasiekia 2-3 m aukštį ir 3 m plotį. Tinka auginti nedideliuose soduose
KAIP IR KUR PAsodinti MAGNOLIJAS?
Sodiname juos saulėtose, šiltose ir apsaugotose vietose. Gražiai atrodo pasodinti pavieniui atvirose, reprezentacinėse vietose, nes žydėjimo metu atrodo fenomenaliai. Kitos medžių ir krūmų grupės gali būti naudojamos kaip vėjovartos magnolijoms.Magnolijas reikia sodinti į derlingą, humusingą, gilią, gerai nusausintą, rūgščią dirvą. Prieš sodinimą į dirvą gerai įberti durpių ir komposto, pridedant mineralinių trąšų. Galima naudoti ir kitas medžiagas, bet tik tokias, kurios nerūgština dirvos. Magnolijos nemėgsta kompaktiškų ir drėgnų dirvožemių.
Jei norime pasodinti magnoliją, rinkitės konteineriuose auginamus augalus. Tada galime sodinti nuo balandžio iki vasaros pabaigos, kad augalai spėtų gerai įsišaknyti prieš prasidedant šalnoms. Krūmus sodiname taip giliai, kaip augo konteineryje, šaknis užberiame puria žeme. Prieš sodinimą neatlaisvinkite šaknų sistemos, o pasodinę nespauskite per stipriai. Galiausiai laistykite augalą. Pastaba – jaunas magnolijas reikia palaistyti iki liepos pabaigos.
KAIP PRIEŽIŪRA MAGNOLIJŲ KRŪMUS?
Magnolijos formuoja negilią šaknų sistemą, todėl žemė po jomis ne kasama, o mulčiuojama, geriausia pušų žieve, ąžuolo ir buko lapais, pušų spygliais ar aukštomis durpėmis.Tai labai svarbu, nes mulčias apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir temperatūros svyravimų. Magnolijas reikėtų šerti nuo kovo pabaigos iki birželio pabaigos kompleksinėmis trąšomis. Taip pat tinka ir lėtai išsiskiriančios trąšos, geriausia keturių mėnesių, be kalcio. Magnolijų negenime, nes toks gydymas joms žalingas, prisideda prie žydėjimo susilpnėjimo. Išpjaunami tik sergantys arba nudžiūvę ūgliai ar šakos.
Apsauga nuo užšalimo apima dirvos padengimą mulčiu arba 30–40 cm storio spygliuočių šakomis, nes šaknys yra ypač jautrios šalčiui. Jaunų egzempliorių antžeminė dalis keletą žiemų iš eilės turi būti apsaugota dangčiais – šiaudais arba neaustiniu mulčiu arba spygliuočių šakomis.
