Seni, energingai augantys medžiai paprastai turi gerai išvystytą šaknų sistemą.Giliai siekiančios šaknys iš apatinių dirvožemio sluoksnių ištraukia visas reikalingas maistines medžiagas ir vandenįTodėl net ir užsitęsusios sausros tokiems medžiams didelės žalos nepadarys.
Skiriasi jaunesnių medžių ir medžių, įskiepytų į prastai augančius poskiepius, atveju. Šie medžiai dominuoja mūsų soduose, o jiems būdinga sumažėjusi šaknų sistema.
Pagrindinė šaknų masė yra viršutiniame dirvos sluoksnyje, kelių dešimčių centimetrų aukščio.Dėl šios prastai išsivysčiusios šaknų sistemos turėtume ypač rūpintis dirva, kurioje jie augaPats tręšimas, atliekamas schematiškai, ne visada būtinas, o kartais net žalingas
Nelabai žinome, kokių maisto medžiagų dirvožemyje gausu ir ko trūkstaNorint tai išsiaiškinti, verta kas kelerius metus atlikti kruopščią dirvožemio analizę.
Tokius tyrimus atlieka chemijos ir žemės ūkio stotys kiekviename vaivadijos mieste. Dirvožemio pavyzdžius galima atvežti ten arba išsiųsti paštu.Tai nebrangūs tyrimai-vieno mėginio kaina yra apie 20 PLN, ir mes gausime informaciją apiesvarbiausių maistinių medžiagų kiekį dirvožemis(kalis, fosforas ir magnis)Be to, visada nustatomas dirvožemio pH, kurio dėka išsiaiškinsime, ar dirvožemis nėra per rūgštus ir nereikalauja kalkinimo.
Geriausias laikotarpis mėginiams imti yra vasaros vidurys – liepos–rugpjūčio mėn.Taigi dabar yra gera proga patikrinti, kas vyksta mūsų sodo dirvožemyje.
Dirvožemio mėginių ėmimo technika
Pirma, turėtume paimti dirvą paprastu kastuvu iš kelių sodo vietų.Tada sumaišykime kibireIš tokio mėginio paimkime ne daugiau kaip apie pusę kilogramo žemės. Galiausiai pristatome į chemijos ir žemės ūkio stotį.
Dirvožemis tinkamai paimamas atskirai nuo viršutinio sluoksnio, apie 20 cm, ir atskirai nuo apatinio sluoksnioDažniausiai pakanka išanalizuoti tik viršutinį dirvožemio sluoksnį , nes dauguma vaisinių augalų naudoja ingredientus, gaunamus iš viršutinės dalies.
