Sultingi ir rūgštūs rabarbarų stiebai dažniausiai naudojami kepimui ir konservams namuoseMes ypač vertiname juos už būdingą skonį, kurį lemia didelis vaisių rūgščių kiekis: obuolių, citrinų ir oksalo.
Vartojant vidutiniškai, oksalo rūgštis nedaro žalingo poveikio mūsų sveikatai, tačiau atminkite, kad jei vartojama per daug, ji gali nukalkinti organizmą.Rabarbaras – daugiametis augalas, todėl auginamas keletą ar net kelerius metus toje pačioje vietoje.Norint jį atjauninti, rudenį senus karpius reikėtų padalinti į mažesnius ir pasodinti į naują vietą.Tokiu būdu gautus sodinukus (geriausia iš 5-6 metų augalų) galima naudoti rudenį arba pavasarį, jiems palankesnis rudens laikotarpis
Rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje pasodinti augalai turės laiko prigyti ir kitais metais pradės augti anksčiau.Tačiau regionuose, kuriuose žiemos atšiaurios, poskiepius rekomenduojama sodinti pavasarį, kad būtų sumažinta augalų nušalimo rizika. Rabarbarai dažniausiai dauginami vegetatyviniu būdu (dalinant karpį), tačiau jaunų augalų galima gauti ir sėjant sėklas.
Deja, šiam auginimo būdui būdinga didelė augalų įvairovė, nes jie gerai neatkartoja motininių augalų savybiųJaunus vienmečius reikia atrinkti prieš sodinant juos visam laikui. Priklausomai nuo dirvožemio įvairovės ir gausumo, atstumas nuo 1x1m iki 1,5x1,5m.
Rabarbarai paprastai skinami antraisiais auginimo metais, tačiau derliaus nuėmimas neturėtų trukti ilgiau nei 3-4 savaites. Vienu metu galite rinkti 2–3 atokiausius lapus, bet galite juos skinti ne dažniau kaip du kartus per savaitę, kad per daug nenualintumėte augalų.Vėlesniais metais gautų lapkočių skaičius gali padidėti, tačiau po 10-12 auginimo metų lapkočiai mažėja – tuomet reikėtų atstatyti rabarbarų auginimą
Svarbiausios priežiūros priemonės auginant rabarbarus yra ravėjimas pirmaisiais metais, kol augalai nesukuria daug biomasėsSenesniuose egzemplioriuose žiedyno ūgliai atsiranda Gegužės reikėtų pašalinti, nes jos labai susilpnina augalo produktyvumą – galite nulaužti arba nupjauti prie šaknų.
Kadangi rabarbarai vis dažniau auginami soduose ir soduose, svarbu žinoti, kaip juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.Be grybų, viena iš pagrindinių problemų auginant rabarbarus yra priežiūros klaidos.
Į vandens perteklių reaguoja lapų paraudimu, o žemo pH dirvoje auginamų augalų lapuose atsiranda įvairių formų ir spalvų dėmės.Jo simptomas iš pradžių yra tamsus ūglio pagrindo ir šaknų spalvos pakitimas, kuris vėliau virsta šlapiuoju puviniu.
Rabarbarai taip pat gali užkrėsti grybelių sukeltas ligas. Pavojingiausios yra askochitozė ir antracnozė.Pirmojo atveju ant lapų atsiranda būdingos rausvos dėmės su tamsiu kraštu.Laikui bėgant dėmės vidus išdžiūsta, o vėliau trupa. Antraknozės simptomai yra vandeningos dėmės ant lapų ir lapkočių, dėl kurių lapai miršta. Rabarbarų ligų profilaktika – tai, kad augalai lysvėse nesustorėtų ir pašalinami užkrėsti augalų organai.