Galima atsodinti augalus, kai paaiškėja, kad jiems parinkta netinkama vieta, tačiau bet koks persodinimas jiems yra šokas. Sodiname juos kartą per daugelį metų, o dažnai ir visą gyvenimą, todėl svarbu, kad buveinė būtų naudinga augalams visais atžvilgiais.
Augalų pasirinkimas
Antžeminė dalis turi turėti rūšiai ar veislei būdingą formingą, tolygų įprotį, intensyvią spyglių spalvą, naujus žalius išaugimus. Svarbu, kad šaknų gumulėlio tūris būtų proporcingas antžeminei daliai, o substratas būtų drėgnas, visas apaugęs šaknimis, kad už konteinerio būtų matomos jaunos, šviesios šaknys.Tačiau jie neturėtų būti susukti į puodo dugną.
Dirvožemis
Dauguma spygliuočių mėgsta derlingą, šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH 5,0–6,0 ir vidutinio drėgnumo. Tačiau atskiros rūšys turi savo pageidavimus. Eglės yra reikliausios. Jie auga derlingose, vidutiniškai drėgnose dirvose, nepakenčia sausros. Iš eglių tolerantiškiausia yra Abies concolor, auganti prastesnėse dirvose. Eglės, kiparisai ir maumedžiai taip pat mažiau reiklūs dirvožemiui, tačiau jų vystymuisi palankios šviežios, ty derlingos ir vidutinio drėgnumo dirvos. Pušys gerai auga sausose ir smėlingose dirvose. O mažiausiai išrankūs – kadagiai.Ne visi spygliuočiai mėgsta rūgščią dirvą. Individualūs dirvožemio pH reikalavimai yra tokie: paprastoji eglė Picea abies, serbinė eglė P. omorica, paprastoji pušis Pinus sylvestris - pH 4,5-5,0; Douglas fir Pseudotsuga menziessi - 5,0-6,0; eglė Abies sp.- 6,0-6,5; kalninė pušis Pinus mugo, juodoji pušis Pinus nigra - 6,8-7,0; maumedis Larix - 6,0-8,0.
Drėgmė
Sausame klimate gerai auga šie augalai: mėlynoji eglė Picea pungens, Kalifornijos eglė Abies concolor, pušis Pinus cembra. Drėgniems medynams reikia: Douglas eglės Pseudotsuga mamziesii, kanadinės pušies Tsuga kanadensis, kukmedžių Taxus sp., O pelkėse vystosi pelkinis kiparisas Taxodium distichum.
Šviesa
Daugiausia šviesos reikia maumedžiams ir pušims, po jų seka eglės, kadagiai- ypač šliaužiantys - ir visi spygliuočiai spalvotais spygliais. Kita vertus, pavėsingose vietose kukmedžiai, mikrobiota ir pušys gerai auga.
Oras
Užterštas oras mieste kenkia augalams, nes dulkės kaupiasi ant spyglių ir apsunkina fotosintezę. Tačiau tokias sąlygas toleruoja kadagiai, pušys, maumedžiai, ginkmedis ir Kalifornijos eglė.Kita vertus, likusios eglės jaučiasi kaip sausas ir užterštas oras – joms patinka didelė oro drėgmė.
Kada sodinti?
Slaugos augalus, parduodamus konteineriuose, galima sodinti nuo pavasario iki rugsėjo vidurio; taip pat vasarą, vengiant karščio ir sausros laikotarpių. Tačiau geriausias laikas sodinti mūsų klimato sąlygomis yra pavasaris – nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, kol neišsivysto nauji augalai, arba pasibaigus vegetacijai – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio. Spygliuočiai žiemą nepatiria absoliučios ramybės, todėl po pasodinimo prieš žiemą turi išdygti naujų, jaunų šaknų, kurias panaudoti vandeniui iš dirvos surinkti.
Augalų tankumas
Sodinimo atstumai turėtų leisti augalams laisvai augti, po kelerių metų jų nereikia genėti. Sodiname medžius ir stambius krūmus 3-5 m atstumu, vidutinius krūmus kas 2-3 m, o mažesnius krūmus kas 1-2 m Šliaužiančios formos, naudojamos kaip žemės danga - 2-3 vnt./kvadratinis metras. Prie pastatų sodinami medžiai turi būti 8-10 m atstumu nuo sienų , o kolonų formos 5-6 m.
Apsauga ir priežiūra
Kai pasodinus orai tampa nepalankūs, pvz., per šilta ar pučia džiūstantys vėjai, norint apriboti transpiraciją, ūglius verta surišti minkšta virvele arba uždengti šešėliais, karkasiniais kilimėliais, eglišakėmis, tačiau niekada su folija. Norint padidinti aplinkos oro drėgmę, taip pat patartina pabarstyti krūmus
Persodinimas
Iš natūralių vietų persodinti spygliuočiai retai priimami, nes gyvena simbiozėje su specifinėmis mikorizinių grybų rūšimis ir turi plačią šaknų sistemą. Tačiau galima ir persodinti augalus sodo viduje, tada turime reikalų su jau slaugtais augalais. Tačiau ilgą laiką po persodinimo augalai atsinaujina ir dažnai neįsikelia naujoje vietoje.Iš spygliuočių persodinimą gerai toleruoja: ievos, tujos, kiparisai, sidabrinės eglės, sibirinės eglės ir jų veislės. Kur kas sunkiau atsodinti kadagius ir juodąsias pušys.
Kada persistengti?
Geriausia ankstyvą pavasarį (balandžio mėn. – gegužės pradžioje). Prieš persodinant augalą reikia gerai laistyti. Tada dirvožemis yra sunkesnis, bet kompaktiškesnis. Jaunus ir mažus egzempliorius galima kasti su kuo daugiau žemių, bent lajos skersmens. Po šaknies gumulu verta padėti paklodę, kad pernešant į jau paruoštą vietą jis nesuirtų. Sodinant naujoje vietoje svarbu išlaikyti vienodą augalų orientaciją pasaulio krypčių, kuriomis jie augo senojoje vietoje, atžvilgiu.Persodinant senesnes ir didesnes kopijas, visas procesas turi būti paskirstytas per du ar tris sezonus. Pirmaisiais metais, pavasarį, nubrėžę šaknies rutulio kontūrą ir padalinę gautą apskritimą į keturis ketvirčius, iškaskite siaurą griovelį, kurio gylis yra apytiksliai.60 cm ant kas antro apskritimo ketvirčio, perpjaunant iškilusias šaknis. Išorėje esantis griovelis išklotas stora folija ir padengtas derlinga žeme. Augalas atkurs šaknų sistemą, o folija neleis šaknims augti į šonus. Kitais metais tą patį darome su kitais dviem apskritimo aplink augalą ketvirčiais. Trečiaisiais metais pereiname prie persodinimo. Vertikalios šaknys nugenimos ir po visu šaknies gumuliu uždedamas sodo džiutas, o kieta surišama virvėmis. Ir tik tokį paruoštą augalą galima perkelti į naują vietą. Nepamirškime ir raištelių. Po pasodinimo labai svarbu sistemingai aprūpinti augalus vandeniu kitais metais
