Topinambas, dar žinomas kaip topinambas, yra augalas, galintis sėkmingai atlikti dekoratyvinę funkciją, tačiau vertas dėmesio jo naudojimas kulinarijoje. Jis ne tik įdomaus skonio, bet ir labai sveikas. Kaip atrodo topinambas, ar sunku jį auginti ir kam šis augalas naudingas? Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie topinambą.
Vis daugiau žmonių noriai ieško naujų daržovių ir vaisių bei išbando iki šiol nežinomus skonius virtuvėje.Tačiau mums svarbus ne tik skonis. Vis didesnę reikšmę teikiame sveikai mitybai. Įdomi patirtis kulinarinių eksperimentų mėgėjams gali būti topinambas, kuris visiškai nusipelno supermaisto vardo. Ir nors dažniausiai naudojamas jo pavadinimas – topinambas – skamba egzotiškai, tai augalas, kurį galima sėkmingai užsiauginti savo sode. Įdėjus nedaug pastangų, jis užaugina labai gausų derlių.
Topinambas: kas tai yra ir kaip jis atrodo?
Topinambas (Helianthus tuberosus) yra augalas, turintis daug skirtingų pavadinimų. Labiausiai paplitęs yra topinambų indėnų genties topinambas. Įdomu tai, kad jie neturėjo nieko bendra su šiuo augalu, jie tiesiog atkeliavo į Europą tuo pačiu metu kaip topinambas ir todėl buvo klaidingai su juo susieti. Kiti paplitę topinambai yra molinė kriaušė, topinambai, kanadinės bulvės, šiauriniai citrusiniai vaisiai, saulės gumbai ir vokiškos ropės.
Topinambas yra svogūninis daugiametis augalas iš Asteraceae šeimos. Jis susijęs su paprastosiomis saulėgrąžomis. Jo gimtinė yra Šiaurės Amerika, tačiau išplito tiek, kad sunku nustatyti tikslų pradinį arealą. Į Europą jį XVII amžiaus pradžioje atvežė Samuelis de Champlainas. Šiandien tai ir kultūrinis, ir laukinis augalas. Jį galima rasti abiejuose pusrutuliuose, tiek vidutinio, tiek atogrąžų klimato zonose. Lenkijoje jis buvo auginamas XVIII amžiuje, bet vėliau buvo pamirštas.
Topinambas užauga iki 1–3 metrų aukščio, laukinis – iki 4 metrų. Šio augalo lapai yra kiaušiniški arba lancetiški lapai, padengti šiurkščiais plaukeliais ir smulkiais geltonais saulėgrąžų pavidalo žiedais, kurie žydi nuo rugpjūčio iki spalio. Mūsų klimato sąlygomis jis neaugina sėklų. Valgomoji dalis – po žeme augantys topinambų gumbai. Vienas augalas gali užauginti nuo 50 iki 80 gumbų. Taip pat topinambų dauginimąsi atlieka gumbai.Jie itin švelnūs ir sultingi. Jų skonis specifinis ir tiks ne kiekvienam. Jis saldus, primenantis bulves su artišoko ar braziliško riešuto užuominomis.
Topinambas: veislės
Topinambas yra augalas, kurio visame pasaulyje yra daugiau nei 400 veislių. Jie skiriasi vienas nuo kito lapų dydžiu arba gumbų spalva, kuri gali būti b alta, geltona, violetinė, rožinė arba raudona. Maistui dažniausiai naudojamos lengvos veislės. Tie, kurių gumbai yra raudonai violetiniai, paprastai laikomi pašariniais augalais. Nors mūsų klimato sąlygomis topinambą auginti nesunku, yra tik dvi šio augalo veislės.
Vienas iš jų yraAlbik.Jame yra klubo formos, b alti gumbai, kurie, palikti žiemai žemėje, gali atlaikyti iki -40 °C temperatūrą. Ši veislė puikiai auga mūsų klimato zonoje, praktiškai visoje šalyje. Jo stiebai užauga iki 3 m aukščio ir turi nuo dviejų iki šešių šakų.
Kitas variantas, kuris puikiai veikia pas mus, yraRubikas . Jis turi netaisyklingus, apvalius, didelius, raudonai violetinio atspalvio gumbus. Valyti nėra taip paprasta, kaip b altąsias veisles.
Topinambas: Topinambų auginimas
Gera žinoti, kad jei mėgstate topinambą, auginti šį augalą labai paprasta. Toks paprastas, kad net galime turėti problemų, jei jis nekontroliuojamai plinta mūsų sode. Viskas, ką jums reikia padaryti, norint turėti savo topinambą, tai padalinti gumbus į mažesnes dalis ir pasodinti į žemę, o po to reguliariai laistyti. Geriausia tai daryti pavasarį nuo kovo iki balandžio, sodinant gumbus maždaug 10 cm gyliu, arba rudenį, laikotarpiu nuo spalio iki gruodžio – tada sodiname kiek giliau, apie 15 cm. Tarp gumbų turi būti bent 30 cm atstumas.
Topinambas nereikalauja jokių ypatingų sąlygų, nereikia tręšti, atsparus šalčiui ir kenkėjams.Labai lengvai atsinaujina, jo šakniastiebis sugeba atsigauti net nuo nedidelio gumbų fragmento. Topinambų dėl didelio ekspansyvumo nereikėtų sodinti šalia dekoratyvinių augalų ar daržovių, nes jie atims iš jų daug maistinių medžiagų.
Vieną kartą pasodintas topinambas gali atnešti gausų derlių net ateinančius 20 metų. Tačiau jei nenorime, kad per daug augtų, žiemai verta iškasti gumbus. Kitas būdas apriboti šio augalo plitimą yra aptverti pasėlius tvorele arba siena, kuri įkasama į žemę maždaug 40 cm gylyje.
Topinambą galima auginti ne tik maistui, bet ir dekoratyviniais tikslais. Didesnis skaičius vienas šalia kito pasodintų augalų gali sukurti savotišką gražią miniatiūrinių saulėgrąžų gyvatvorę, o papildoma jos funkcija bus apsaugoti kitus augalus nuo vėjo. Topinambus galima auginti ir vazonėlyje ant palangės, nors auginti sode sekasi geriau.
Topinambas: kada nuimti derlių
Topinambų derlius trunka nuo rudens iki pavasario. Nuo lapkričio pradžios gumbus galima kasti palaipsniui iki pirmųjų šalnų. Tačiau jei žemė neįšalusi, saulėgrąžų gumbą, vadinamą topinambu, galima iškasti ir žiemą, o derlių galima skinti iki gegužės mėnesio. Topinambas puikiai toleruoja žemą temperatūrą, todėl bus šviežias, sultingas ir kupinas aromato praktiškai bet kuriuo metų laiku. Kad gumbai būtų didesni, antžeminę augalo dalį verta palikti nenupjautą iki pirmųjų šalnų. Jei norime lapus ir stiebus naudoti gyvulių pašarui, geriausia juos nupjauti prieš žydėjimą, t.y. birželio mėnesį. Tačiau turėtumėte žinoti, kad tai paveikia požeminę dalį ir tada gumbai bus mažesni.
Verta žinoti ne tik kada derliaus nuimti topinambą. Sandėliavimas taip pat būtinas. Išskobtus gumbus šaldytuve galima laikyti apie 2-3 savaites. Po šio laiko jie praranda savo tvirtumą, gali atsirasti pelėsis. Sausas oras yra blogiausias topinambų veiksnys.Dėl to gumbai sukietėja. Labai geras topinambų laikymo būdas – sudėti į indus ir užberti durpėmis bei smėliu. Taip paruoštas topinambas vėsioje vietoje, pvz., rūsyje, išliks šviežias iki šešių mėnesių.
Kokios galimos priežastys, kodėl topinambas nežydi?
Topinambas, arba topinambas, anglų kalbos literatūroje ne veltui vadinamas topinambu. Jis žinomas daugiausia dėl savo valgomųjų gumbų, turinčių saldų, šiek tiek riešutų skonį, primenantį artišokus ir jų sveikatą stiprinančių savybių. Tačiau verta prisiminti, kad tai taip pat įdomus dekoratyvinis augalas, kuris savo įpročiu ir žydėjimu suteiks jūsų sodui šiek tiek kaimiško charakterio. Žydi vasaros pabaigoje ir rudenį iki pirmųjų šalnų (nuo rugpjūčio iki lapkričio). Jis auga beveik visose vietose, nepriklausomai nuo saulės poveikio ir dirvožemio tipo, tačiau aplinkos sąlygos turi didelę įtaką jo išvaizdai ir žydėjimui.Topinambas yra ilgadienis augalas, todėl žydėjimas ne visada vyksta už natūralaus arealo ribų. Jo trūkumas dažniausiai siejamas su per dideliu šalčiu (tinkamam vystymuisi reikia 20-25 laipsnių C temperatūros) ir nepakankamu saulės spindulių augalui. Žydi daug prasčiau ir duoda derlių tankioje ir molingoje dirvoje.
– sako dr. inž. Tomasz Mróz
Topinambas: programa
Topinambų gumbai turi daug maistinių verčių. Jie yra puikus b altymų, amino rūgščių, vitamino C, B grupės vitaminų, geležies, kalio, kalcio ir seleno š altinis. Topinambuose esantis inulinas tik šiek tiek absorbuojamas plonojoje žarnoje, tačiau užpildo virškinamąjį traktą, suteikdamas sotumo jausmą. Reguliariai vartojamas topinambas padeda palaikyti normalią bakterinę florą, taip pat yra palankus dietos besilaikantiems žmonėms.Topinambas stiprina imuninę sistemą ir mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl rekomenduojamas žmonėms, sergantiems II tipo cukriniu diabetu.
Remiantis dabartiniais tyrimais, topinambas yra augalas, kurį galima valgyti savo nuožiūra, jo dažnam vartojimui nėra kontraindikacijų. Tačiau jei iki šiol nevalgėte topinambų, vertėtų jį į dietą įtraukti palaipsniui, nes gali atsirasti dujų ir dujų susidarymo.
Topinambą galima valgyti žalius, taip pat virti, kepti ar kepti. Topinambų sriuba – populiarus patiekalas Prancūzijoje ir Italijoje. Žalias šio augalo griežinėlius galima dėti į salotas ar į arbatą, kaip ir citriną (nors aromatas bus kitoks). Jie taip pat tinka marinuoti ar marinuoti. Verta gerti sultis, spaustas iš žalio topinambų, nes jos teigiamai veikia sveikatą.
Iš topinambų galima ruošti patiekalus, panašius į bulves ar saldžiąsias bulves, t.y. tyrę, gruzdintas bulvytes, traškučius, blynus ir kt.Virdami topinambą vandenyje atminkite, kad jo gumbai bus minkštesni greičiau nei bulvės. Taip pat galite į juos įpilti šiek tiek citrinos sulčių, kad netamsėtų. Virtas topinambas yra daug saldesnis nei žalias. Daugeliui patiekalų topinambų nereikia kruopščiai nulupti. Vertingiausi ingredientai slepiasi po odele, todėl ruošiant, pavyzdžiui, gruzdintas bulvytes ar keptą topinambą, pakanka gerai nušveisti gumbus šepetėliu po tekančiu vandeniu.
Topinambas taip pat yra pašarinis augalas. Jo lapai gali būti naudojami kaip pašaras gyvuliams. Iš jų galima gaminti silosą ir žaliąjį pašarą, o gumbus noriai valgo triušiai ir kiti graužikai. Medžiotojai jį sodina kaip maistą medžiojamiems žvėrims, daugiausia šernams, kurie rausdamiesi į žemę iškasa gumbus. Kita vertus, valgomųjų grybų auginimui naudojami džiovinti topinambų stiebai, supjaustyti smulkiais gabalėliais. Jie puikiai tinka, pavyzdžiui, kaip substratas austrių grybams.
