Neįsivaizduoju sodo be žolelių. Jų auginimas nėra varginantis, o nauda – didžiulė. Pasodinau juos šiek tiek pavėsingame ir ramiame kampelyje. Jie ten jaučiasi gerai, nes greitai auga. Estragonai, raudonėliai, mėtos ir čiobreliai yra ypač platūs. Kasmet iškasu perteklių ir perdedu į lysves tarp kopūstų, brokolių, pomidorų ir porų. Jų kvapas atbaido šių daržovių kenkėjus.
Kada ir kaip rinkti žoleles?
Tačiau prieskoninės žolės mano virtuvėje dažniausiai naudojamos kaip prieskoniai. Jas reikėtų skinti prieš pat žydėjimą – čia, kaip teigiama, aromatingiausi. Tačiau renku juos visą sezoną, nejausdama ypatingo skirtumo.Stengiuosi tik paeiliui gnybti jų viršūnes, o tai neleidžia vystytis žiedpumpuriams ir tuo pačiu skatina augalų plitimąVisas žoleles renku giedromis dienomis, vos nukritus rytinei rasai. Tada jie kvepia stipriausiai. Žinoma, sveikiausi ir skaniausi yra švieži lapai ir šakelės, tačiau vasarą reikia pagalvoti ir apie kitus metų laikus. Todėl juos reikia išdžiovinti ir laikyti.
Žolelių džiovinimas
- LaukeDžiovinu tik lapus. Vieną sluoksnį dedu į pintą krepšelį ir dedu į šiltą, šešėlį ir orą. Šis metodas palengvina jų naudojimą vėliau. Nėra jokių problemų pašalinant kietas, dažniausiai aštrias stiebų dalis, trukdančias valgyti.
- Orkaitėje arba orkaitėje . Drėgną ar vėsią vasarą džiovinimas būtinai vyksta ant ne per karštos viryklės arba orkaitėje.
Vaistažolių apdorojimas ir saugojimas
Kai kuriuos džiovintus lapus sumalu kavos malūnėlyje. Gauti milteliai puikiai tinka pagardinti, pavyzdžiui, b altąjį sūrį ir subtilius padažus.
Visas žoleles, tiek miltelių, tiek lapelių pavidalo, laikau sandariai uždarytuose stiklainiuose, apsaugotose nuo šviesos. Tai neleidžia kvapui ištrūkti, o juose esantiems vitaminams – nuo oksidacijos.
Jadwiga Antonowicz-Osiecka
