Citrinžolė yra ne tik aromatingas maisto ir gėrimų priedas, bet ir graži sodo ar balkono puošmena. Be to, šis augalas, kaip ir iš jo gaunamas aliejus, gali turėti teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Kas yra citrinžolė? Kaip jį auginti ir ar galima auginti vazonėlyje? Skaitykite toliau ir sužinokite apie citrinžolės savybes.
Citrinžolė (Cymbopogon citratus) dar vadinama citronele arba citrinžole.Iš jo gaunamas citrinžolių aliejus itin aromatingas ir gaivus. Tai dažnas kosmetikos ingredientas, pavyzdžiui, dezodorantai ar vonios druska. Be to, jo intensyvus kvapas labai efektyviai atbaido uodus. Pats augalas pas mus taip pat vis populiaresnis ir prieinamas kaip prieskonis. Aukšti, besidriekiantys gumulėliai ir malonus citrinų kvapas – tai savybės, išskiriančios citrinžolę. Dėl šio dekoratyvinio augalo savybių ir skonio verta domėtis jį auginti savo sode arba vazone ant balkono.
Citrinžolė: aprašymas
Citrinžolė yra atogrąžų augalas, priklausantis žolių šeimai. Jis kilęs iš Pietryčių Azijos, taip pat randamas Viduržemio jūros šalyse ir Afrikoje. Auga vešliais gumulėliais, pasėliuose pasiekia 80–150 cm aukštį. Lauke augančios citrinžolės gali būti iki 3 metrų ilgio, atrodo kaip dekoratyvinės žolės ir gali būti auginamos tik dėl estetinių priežasčių.Puikiai dera prie minimalistinių, rytietiško stiliaus terasų. Jo stiebai yra stori ir turi būdingus aštrius kraštus. Citronelės žydi raudonai žaliais žiedais, panašiais į spyglius.
Valgomoji dalis – b alti gumbai, kuriuose pasislepia daugiausiai skonio, ir šviesiai žalsvas lapų pagrindas, iki maždaug 20 cm aukščio. Citrinžolės stiebas rytietiškoje virtuvėje dažniausiai žinomas kaip aromatingas prieskonis. Ypač dažnai jis randamas tarp tailandietiškų patiekalų ingredientų. Garsiausi patiekalai su citrinžole yra tailandietiška aštriai rūgšti Tom-Yum sriuba, vištiena su citrinžole ir kokosų pienu bei Tailande labai populiarus karis.
Citrinžolė, kaip rodo pavadinimas, turi citrinų skonį, tačiau yra daug švelnesnė nei citrina ir visai nerūgšti. Jo aromatas praturtintas lengva, pikantiška – imbiero nata. Galima dėti į patiekalus šviežią (koteliuką sutraiškyti, kol išskirs sultys), džiovintą, šaldytą ar marinuotą.Taip pat galima įsigyti kaip pasta, parduodama stiklainiuose. Pati citrinžolė gali būti kieta ir pluoštinė, todėl ją reikia arba labai smulkiai sutraiškyti, arba ištraukti iškepus, kai išgaus visas skonį.
Džiovintos citrinžolės yra labiausiai mūsų parduotuvėse. Šio prieskonio panaudojimas itin universalus. Jis naudojamas kaip priedas prie sriubų, padažų, gėrimų, salotų arba marinuojant mėsą ar žuvį. Taip pat galite užpilti verdančiu vandeniu ir ištemptą gerti gaivinančio užpilo pavidalu. Džiovinta citrinžolė yra įprastas aromatizuotų arbatų ir Azijos žolelių mišinių ingredientas.
Citrinžolė: auginimas namuose
Citrinžolė labai tinka auginti namuose. Nors Lenkijoje šio augalo sodinukai nėra plačiai prieinami, jį nesunkiai galite užsiauginti patys iš sėklų. Geriausia juos sėti anksti pavasarį, kovo pabaigoje. Citrinžolės sėklas suberkite į sėjai pripildytus indus ir lengvai paspauskite.Tada juos reikia sudrėkinti ir pastatyti šiltoje ir saulėtoje vietoje. Daigai pasirodo po kelių dienų. Nepamirškite jų reguliariai pabarstyti, kad jie visą laiką būtų drėgni. Pradiniame etape taip pat galite juos uždengti folija, kad per greitai neišdžiūtų.
Kai augalai šiek tiek paauga, persodinkite juos į didesnes dėžutes ar vazonus. Tolimesnė jų priežiūra daugiausia yra reguliarus laistymas ir šilumos bei saulės šviesos suteikimas. Po gegužės vidurio, pasibaigus paskutinėms šalnoms, vazonus su citrinžole galima išnešti į balkoną ar terasą, kur jos gali išbūti iki rudens. Citrinžolė gražiai atrodo apie 3-4 metus. Vertėtų kartą per metus pakeisti konteinerį didesniu.
Citrinžolė: auga sode
Citrinžolė yra daugiametis augalas, bet mūsų klimato sąlygomis sode neišgyvens. Jis labai jautrus šalčiui. Žemesnė nei 8 °C temperatūra jai netinka, o nukritus žemiau 0 °C, citrinžolė praktiškai neturi galimybių išgyventi.Citronelę galima laikyti sezonine puošmena arba persodinti į vazoną žiemai ir šildomoje patalpoje.
Tačiau sode citrinžolė atrodo gražiai, todėl neverta pasiduoti. Laikotarpiu nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens jis gali būti sėkmingai naudojamas kaip gėlynų, alpinariumų ar vejos pakraščių puošmena. Citronellai reikia daug šilumos ir saulės, o vieta, kurioje ji auga, turi būti apsaugota nuo vėjo. Taip pat gerai šerti kompleksinėmis trąšomis.
Nors vasaros sezonu citrinžolei reikia daug drėgmės, nusprendus ją žiemoti patalpoje, reikėtų apriboti laistymą ir visai atsisakyti tręšimo. Pavasarį reikia nupjauti ūglius iki maždaug 5 cm aukščio. Jei nuspręsime augalą palikti konteineryje, pravartu bent dalį substrato pakeisti naujais. Taip pat tinkamas metas didesnius augalus atskirti į mažesnius gumulėlius.
Galite patys pasidaryti auginius iš prinokusios citrinžolės. Nupjautus ūglius reikia įmesti į vandenį, palaukti, kol išdygs, tada suberti į žemę arba į vazoną su žeme.
Ar sėjant citrinžolę substratui naudoti perlitą ar vermikulitą?
Citrinžolė arba citrinžolė yra atogrąžų augalas, mėgstantis šilumą, todėl jis turėtų būti auginamas visiškai saulės apšviestose, bet nuo vėjų apsaugotose sodo vietose. Mėgsta derlingą dirvą, tačiau yra nereiklus ir augs bet kokioje gerai nusausintoje dirvoje. Vasarą jį reikia gausiai laistyti, išlaikant tinkamą dirvožemio aeraciją. Auginant palmę nereikia naudoti specialių mineralinių priedų vazoninei žemei. Sodo dirvožemio struktūrą galima supurenti užbarstant smėliu. Tačiau jei kas nors tikrai nori naudoti sodo perlitą ar vermikulitą, tai tikrai yra perlitas. Abu priedai gerina dirvožemio struktūrą ir reguliuoja substrato oro-vandens sąlygas, tačiau būtent perlitas užtikrina didesnį substrato orumą ir geresnį vandens nutekėjimą. Vermikulitas turi puikią savybę išlaikyti drėgmę, o tai nepageidautina falangai ilgą laiką.
– sako dr. inž. Tomasz Mróz
Citrinžolė: naudojimas ir gydomosios savybės
Citrinžolė šimtmečius buvo naudojama Azijoje ir Pietų Amerikoje, kur buvo vertinamas teigiamas jos poveikis sveikatai. Indijoje juo gydė nevirškinimą ir apetito stoką, o kinai gamino gėrimą nuo galvos ir skrandžio skausmo. Daugelyje Pietų Amerikos šalių jis traktuojamas kaip stimuliatorius. Jo dedama į populiarų brazilišką yerba mate antpilą, taip pat į nuo 1935 metų gaminamą ir labai populiarų peruietišką gazuotą gėrimą Inca Kola (Auksinė kola).
Citrinžolėje yra daug vitamino C, geležies, mangano ir kalio, taip pat polifenolių ir šiek tiek folio rūgšties. Gydomąsias citrinžolės savybes patvirtina moksliniai tyrimai. Šis augalas teigiamai veikia palaikant tinkamą cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje.Jis palaiko koncentraciją, turi antidepresinį poveikį, taip pat gerina kraujotaką. Be to, jame yra medžiagų, kurios gali būti naudingos ligų, tokių kaip diabetas ar vėžys, profilaktikai. Išoriškai tepama citrinžolė gaivina, dezinfekuoja, mažina riebalų sekreciją ir nuramina prakaito kvapą. Citrinžolės vartojimui kontraindikacijų nėra, tik nėščios moterys neturėtų persistengti.
Plačiausiai naudojamas eterinis aliejus yra gaunamas iš citrinžolės, toks pat, kaip ir iš citrinos žievelės. Pasižymi dezinfekuojančiu poveikiu, padeda kovoti su lūpų pūsleline ir malšina uždegimus. Jis plačiai naudojamas kosmetikoje.
Užpilas citrinžolės pagrindu gali būti naudojamas įvairiai. Tokio gėrimo veikimas teigiamai veikia daugelį negalavimų. Ramina pilvo pūtimą, padeda esant skrandžio problemoms ir skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą. Be to, jis turi nedidelį diuretikų poveikį. Puikiai tinka ir peršalus, nes turi daug vitamino C.Dėl savo antibakterinių ir dezinfekuojančių savybių jis puikiai tinka skalauti skaudančią ir sudirgusią gerklę.
Džiovinti citrinžolę yra gera idėja, jei negalime jos naudoti reguliariai. Geriausia jį supjaustyti mažais gabalėliais ir tolygiai pabarstyti ant lygaus paviršiaus, pvz., ant padėklo ar lentos. Palikite žolę išdžiūti tamsioje, sausoje ir vėsioje vietoje. Kai išdžius, laikykite sandariai uždarytame stiklainyje, geriausia iš tamsaus stiklo.
