Nepaisant nenuspėjamumo (atsiranda skirtingose vietose, o paskui greitai išnyksta), o gal dėl to ereliai yra vieni populiariausių sodo augalų.Nors antroje vasaros pusėje jie išnyksta, jie vertinami dėl originalios formos gležnų gėlių, lengvo auginimo ir universalaus naudojimo.
Aquilegia genčiai priklauso apie 70 rūšių pievų, miškų ar kalnų daugiamečių augalų iš Europos ir Šiaurės Afrikos bei Šiaurės Amerikos.Lenkijoje yra viena gamtoje aptinkama rūšis – šviesiuose miškuose augantis paprastasis erelis rėksnis Aquilegia vulgaris . Įprastos rūšys retai auginamos soduose, tačiau iš daugelio jų atsirado daugybė įvairiaspalvių hibridų.
Visi genties taksonai atkreipia dėmesį į būdingą gėlių struktūrą, sudarytą iš spalvingų taurėlapių ir žiedlapių, ištemptų į ilgus spyglius, primenančius erelio nagus.Be gėlių, erelių lapai taip pat yra dekoratyvūs. Jų ryški žalia spalva gėlyną puošia nuo ankstyvo pavasario.Deja, po žydėjimo lapai nudžiūsta, į tai verta atsižvelgti planuojant savo kaimynystę.
Veislės, auginamos kaip dekoratyviniai augalai, pasiekia apie 100 cm aukštį. Žydi gegužės ir birželio sandūroje, kartais iki liepos pradžios. Jų yra dviejų tipų: trumpų ir ilgų. Pirmoji grupė yra paprastojo erelio rėksnio hibridaiJie turi mažesnius žiedus su šiek tiek centre esančiais taurėlapiais. Žiedai dažniausiai vienspalviai: b alti, rožiniai, violetiniai arba kaštoniniai.Jie gali būti vienviečiai, pilni arba pusiau dvigubi.
Ypač verta dėmesio 'Nora Barlow' veislė su pilnais žiedais, bet be spygliuočių.Tipiškos veislės žiedai yra b alti ir rožiniai, tačiau yra ir kitų spalvų, pavyzdžiui, 'Black Barrow' su tamsiai mėlynais žiedais. Antroji veislių grupė, klasifikuojama kaip hibridinis erelis rėksnis, Aquilegia hybrida, buvo sukurta sukryžminus daugelį rūšių.Šių veislių žiedai yra dviejų spalvų: dideli ir žvaigždės formos taurėlapiai yra mėlyni, violetiniai arba raudoni, o žiedlapiai su ilgais atšakais yra b alti arba geltoni.
Be šių hibridų, auginamos tik kelios erelio rėksnio rūšys. Dažniausiai tai žemesnės aukštakalnės rūšys, pvz., iki 25–50 cm užaugantis alpinis erelis rėksnis Aquilegia alpina, mėlynasis erelis Aquilegia coerulea arba vėduoklinis smėlinukas Aquilegia flabellata. Visos minėtos rūšys turi mėlynas ir b altas gėles. Geltonasis erelis rėksnis Aquilegia chrysantha yra viena iš aukštesnių rūšių, jo aukštis siekia 80–100 cm.
Ereliukai labai dažnai sėja save. Dėl to jie atsiranda įvairiose sodo vietose.Tai taip pat yra lengviausias būdas juos atgaminti. Augalų padalijimas ne visada sėkmingas. Sėklos sėjamos pavasarį, nuo kovo iki birželio, į dėžutes arba tiesiai į žemę.Sėklos dygsta šviesoje, todėl jų negalima uždengti substratu.Išauginę kelis tinkamus lapus, sodinukus panardinkite į vazonus arba į lysvę. Rudenį pasodiname visam laikui.
Ereliukai geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, pvz., gėlynuose, imituojančiuose vadinamąsias. pakraščių bendrijose, t. y. krūmų ar medžių sodinimo pakraščiuose.Tokiomis sąlygomis jie žydi ilgiau ir gausiau, bet puikiai laikosi ir pavėsyje ar saulėje, jei tik dirva nėra per sausa.Jiems tinkamiausia šviežia, drėgna ir derlinga žemė.
Jie turėtų augti rūšimis turtinguose gėlynuose – kad kaimyniniai augalai uždengtų vasarą džiūstančius lapus. Jie gerai laikosi, pavyzdžiui, tarp paparčių, lapinių pirštinių, erkių ir funkių.Jie taip pat gali būti naudojami kaip skintos gėlės vasaros puokštėms.Žemos rūšys puikiai tinka alpinariumuose.