Vis dažniau sodinamos vyšnių rūšys su dekoratyviniais žiedais, kilusios iš Japonijos, kur jos karaliauja pavasario soduose. Žydi vyšnia – Japonijos, nuo seno vadinamos Tekančios saulės šalimi, simbolis. Dažniausiai auginamos pjautinės vyšnios Prunus serrulata veislės. Kinijoje jis buvo vertinamas šimtmečius, o į Europą atvežtas XIX amžiaus pradžioje iš Guangdžou. Tipiškos rūšys yra kilusios iš Korėjos ir Japonijos, kur auga kalnuose ir sudaro aukštus medžius. Tai laisvai šakoti, 3-6 m aukščio medžiai, išsiskiriantys didžiule žiedų įvairove ir gausiu žydėjimu. Bekvapiai žiedai susitelkę į ilgus stiebus su didelėmis liaukinėmis hipofizėmis.Veislės skiriasi aukščiu, vainiko forma, taip pat žiedų spalva ir užpildu. Japonijoje medžiai, klasifikuojami kaip „Yama Zakura“, apibūdinami kaip laukinės vyšnios iš kalnų. Dažniausiai auginamos Sato Zakura grupės veislės, žinomos kaip sodo vyšnios. Populiarūs iš jų yra: 'Amanogawa', 'Kanzan', 'Kiku-shidare-zakura', 'Pink Perfection', 'Shimidsu', 'Shirofugen', 'Royal Burgundy'.
Antroji populiari vyšnia, auginama Lenkijoje, yra rožinė vyšniaPrunus subhirtella. Soduose tai nedidelis medis, užaugantis iki 5 m, žiedais b altais arba rausvais, po 2-5 po 2 cm skersmens skėčius. Tai labai dekoratyvus medelis, skirtas sodinti soduose ir parkuose. Rudenį, esant palankioms sąlygoms, žiedai gali vystytis jau vėlyvą rudenį. Populiarios soduose auginamos veislės: 'Autumnalis', 'Autumnalis Rosea', 'Fukubana', 'Pendula', 'Plena', 'Ben-shidare'.
Sode vyšnias geriausia sodinti saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, derlingoje, priesmėlio dirvoje, nuo neutralios iki stipriai šarminės.Medžiai atsparūs miesto sąlygoms, juos galima sodinti soduose ir parkuose bei miesto medynuose. Š altomis žiemomis gali nuš alti žiedpumpuriai ir net ištisi ūgliai. Rūpindamiesi ja, atkreipkite dėmesį į ūglių išpjovimą iš poskiepio, kuris yra mūsų vietinė paukščių vyšnių rūšis. Žiedpumpuriai gali būti naudojami žydėjimui paspartinti namuose žiemą ir ankstyvą pavasarį.
