Sunku pervertinti žaliosios linijos pranašumus. Pasodinta ant sklypo ribos, suteiks mums privatumo, slopins gatvės triukšmą, stabdys dulkes ir sumažins vėjo stiprumą. Tai padarys sodą malonia, ramia vieta. Dauguma gyvatvorių turi ir vieną neigiamą pusę. Juos reikia reguliariai kirpti. Neformuojamos gyvatvorės, kurios retkarčiais pjaunamos, tokių problemų nesukelia. Jis turi ir privalumų – greičiau pasiekia norimą aukštį ir kasmet žydi bei neša vaisius.
Paviršiaus paruošimas
Jei norime, kad gyvatvorė augtų greitai ir tolygiai, reikia kruopščiai paruošti dirvą sodinimui.Dirvožemis turi būti kasamas, pašalinant akmenis ir augalų šaknis. Jei jis labai kompaktiškas, pvz., keletą metų neauginamas, geriausia tai daryti dviejų kastuvų gylyje. Kasdami atsargiai pašaliname visas piktžoles. Taip pat verta nedelsiant pagerinti dirvožemio savybes. Molio molis – nors ir turtingas maistinių medžiagų – stabdo augalų augimą. Šaknims sunku prasibrauti ir joms nėra kuo kvėpuoti. Per šviesus nesulaiko vandens, todėl smėlėtą substratą reikia maišyti su organinėmis trąšomis: kompostu, mėšlu, nurūgštintomis durpėmis, santykiu 2:1. Kadangi smėlingos dirvos lengvai rūgštėja, jas verta kalkinti kas kelerius metus. Molio dirvožemiui reikia smėlio mišinio (3: 1). Apskritai mūsų soduose yra mišrios dirvos: priesmėlio arba priemolio ir priesmėlio. Pridėdami organinių trąšų, padidiname jų vaisingumą. Lengvoms dirvoms humusas suteikia vientisumo, o sunkioms – tūrio. Priklausomai nuo krūmų rūšies, turime atkreipti dėmesį ir į dirvožemio pH.Rododendrams ir azalijoms, mažiau rūgščioms sodo hortenzijoms ir spygliuočių augalams reikalingas tikrai rūgštus substratas.
Pasirinkite sodinimo datą
Jei nusprendėme krūmus auginti konteineriuose, tai visai nesvarbu, kada juos pasodinsime. Tinkama sodinimo data yra svarbi augalams su atvira šaknų sistema. Sodiname medžius ir krūmus, kurie žiemoti numeta lapus rugsėjo pabaigoje ir spalį arba ankstyvą pavasarį, prieš pradedant vystytis pumpurams. Nepamirškite, kad augalus geriau sodinti rudenį į lengvą dirvą, o pavasarį į sunkias ir drėgnas dirvas. Spygliuočiai ir lapuočių visžaliai krūmai yra jautrūs perdžiūvimui. Pirkdami juos rinkitės tik tuos, kuriuose yra didelis žemės gumulas – jis apsaugo šaknis nuo vandens praradimo. Šie augalai taip pat sodinami rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Sodinimas
Atstumai tarp krūmų ir jų sodinimo būdas priklauso nuo to, kaip greitai auga pasirinkta rūšis, kokį gyvatvorės uždarymo laipsnį norime pasiekti ir nuo dirvožemio tipo sode.Vienoje eilėje gyvatvorės sodinamos nesuformuotomis lapuočių arba didelio tankumo (pvz., skroblų ir bukų) bei spygliuočių rūšimis – jos priklauso fotofiliniams augalams ir pasodinus „po tris“ ar „penkias“, būtų pavėsyje. Tas pats sodinimo būdas pabrėžia visų stulpelių veislių privalumus, nesvarbu, ar jos yra lapuočių ar spygliuočių. „Trys“ yra sodinamos gyvatvorės, kurias ketiname intensyviai pjauti, ir visos tos, kurios turi sukurti sandarų barjerą. „High Five“ sodinimui reikia tik plačių kraštų, pavyzdžiui, buksmedžio ir levandų. Aukštesnių gyvatvorių atveju šis sodinimo būdas netinka, nes po kurio laiko viduje esantys augalai žūva.
Augalus su plikomis šaknimis iki pasodinimo reikia sodinti pavėsingoje sodo vietoje. Rudenį tokiu būdu apsaugoti krūmai gali net išgyventi visą žiemą, tačiau geriau jų nepalikti tokios būklės per ilgai, nes jie pradės šaknis. Likus kelioms valandoms iki sodinimo, verta pamirkyti šaknis, kad augalas pasisavintų kuo daugiau vandens, o tai palengvins jo priėmimą naujoje vietoje.Iš karto prieš sodinimą sutrumpinkite šaknis iki maždaug 25 cm ilgio – jos nesusiraitys žemėje, o pasodinus krūmai mažiau sirgs. Su šaknų gumuliu parduodamus krūmus reikia sodinti kuo greičiau. Dirva ant šaknų greitai išdžiūsta, pradeda trupėti ir nukristi. Kad taip nenutiktų, sode iškaskite negilią duobę, į ją įdėkite augalus ir karts nuo karto suvilgykite šaknų gumulėlius vandeniu. Taip apsaugoti, jie turėtų atlaikyti net kelias dienas. Talpyklose auginamus augalus galima sodinti net praėjus kelioms savaitėms po įsigijimo, jei per tą laiką juos reguliariai laistome. Prieš sodinimą verta juos laistyti daugiau nei įprastai – tada lengviau išimti iš vazono nepažeidžiant šaknų
Kad būtų lengviau sodinti, ištempkite virvelę toje vietoje, kur norite statyti gyvatvorę – taip eilė bus lygi. Jei norime krūmus dėti trumpais tarpais, vietoj pavienių duobių patogiau išilgai virvelės iškasti griovelį ar dvi – priklausomai nuo to, ar gyvatvorę sodinsite viena eile, ar „trimis“.Grioveliai turi būti pakankamai platūs ir gilūs, kad juose būtų galima lengvai išdėstyti augalų šaknis. Atstumas tarp įvorių turi būti lygus.
Tik pasodinus
Atsargiai apibarstome žemę, kuria apipylėme šaknis. Stebėkite, kad augalai nepasvirtų, kitaip linija bus nelygi. Dabar reikia gausiai laistyti krūmus. Dirvožemis nusės užpildydamas tuščias vietas aplink šaknis, neleis joms išdžiūti ir leis augalams lengviau įsisavinti. Gera idėja aplink kiekvieną krūmą padaryti įdubą, kurioje laistymo metu susikaups vanduo. Tai neleis jam išsilieti į šonus.
Kiekvieną gyvatvorę reikia nukirpti iškart po pasodinimo, nepaisant to, ar ji turi būti formuojama, ar ne. Pakanka išlyginti spygliuočių krūmus (nupjauti iki žemiausio aukščio). Lapuočių krūmų ūgliai turi būti sutrumpinti iki maždaug 15 cm aukščio. Toks žemas kirtimas gali pasirodyti per daug radikalus, bet jei jo nepaisysime, augalai prastai šakosis ir ateityje negausime tankios žalumos sienelės.Augalams, pasodintiems plikomis šaknimis, ši procedūra yra dar svarbesnė, nes stipriai susilpnėjęs šaknų gumulėlis nepajėgia surinkti pakankamai vandens iš substrato, o krūmas, turintis daug šakų ir lapų, transpiruodamas praras daug vandens. procesas.
Nereikėtų pjauti, jei gyvatvorė įrengiama vėliau nei rugpjūčio mėn. Priešingu atveju tai paskatins augalus išauginti jaunuolius, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir sušals. Su šiuo gydymu geriau palaukti pavasario.
Žemė po gyvatvore turi būti padengta žieve, nurūgštintomis durpėmis arba pjuvenomis. Tai palengvins augalų priežiūrą ir neleis augti piktžolėms. Kraiko sluoksnis turi būti gana storas (ne mažiau 8 cm), nes tik tada jis atliks savo funkciją. Jokiu būdu negalima sėti žolės tarp krūmų. Tai platus augalas ir konkuruos su gyvatvore dėl vandens ir maistinių medžiagų.
Laistymas
Pirmaisiais metais jaunos gyvatvorės, ypač pasodintos plikomis šaknimis, labai jautriai reaguoja į vandens trūkumą. Jei sodinome juos rudenį, liūtys ir artėjantys š alti orai dažniausiai palaiko pastovią dirvos drėgmę. Todėl laistyti reikia tik esant blogam orui ir išdžiūvus substratui. Tas pats pasakytina ir ankstyvą pavasarį. Tačiau nuo balandžio pabaigos augalus reikėtų sistemingai laistyti, esant karštam orui, net kas 2-3 dienas. Svarbu tai daryti gausiai, nes trumpalaikis pabarstymas neleidžia vandeniui patekti į gilesnius substrato sluoksnius. Dėl šios priežasties jauni augalai, užuot giliai įsišakniję, sukuria negilią šaknų sistemą, kuri yra jautresnė sausrai. Vėlesniais metais neturėtume pamiršti laistymo, nors galime tai daryti šiek tiek rečiau, pvz., kartą per savaitę.
Tręšimas
Jokiu būdu neturėtume šerti augalų sodinimo metu ir iškart po jo. Didelė mineralinių druskų koncentracija substrate neigiamai veikia šaknų vystymąsi ir augalai blogai įsisavinami.Trumpai tariant, užuot daugėję ieškodami maistinių medžiagų, jie naudoja artimiausias. Todėl pirmąją trąšų dozę gyvatvorė turėtų gauti tik praėjus dviem mėnesiams po pasodinimo. Atminkite, kad augalus negalima šerti vėliau nei rugpjūčio pradžioje. Trąšų gausa priverčia juos „pamiršti“ žiemą ir išvedžioti daug naujų ataugų, kurios nespės sudžiūti prieš užeinant šalnoms ir nuvys. Dėl šios priežasties rudenį pastatytas gyvatvores šeriame tik pavasarį, kai išdygsta pirmieji lapai. Pirmaisiais metais po pasodinimo augalai turėtų gauti tik pusę rekomenduojamos trąšų dozės. Vėlesniais metais mes juos tiekiame įprastai. Labai svarbu tręšti sistemingai, nes krūmai auga tankiai ir greitai išnaudoja visas turimas maisto medžiagas. Be to, sistemingai pjaunamiems krūmams reikia nuolat aprūpinti maistinėmis medžiagomis, kad atkurtų ūglius. Tad pamiršus padirbėti sode, geriau naudoti ilgai išliekantį preparatą.Tada pakanka vieno maitinimo š altinio, atlikto ankstyvą pavasarį.
Pjovimas
Jau minėjome pirmąjį lapuočių krūmų genėjimą po pasodinimo. Kiti, jei reikia, atliekami liepos pabaigoje, sutrumpinant jaunuolius iki 15 cm aukščio. Vėlesniais metais gyvatvorė kerpama pagal poreikį, dažniausiai kas 4-6 savaites, kaskart perpus trumpinant jaunus ūglius, o kai krūmai pasiekia planuotą aukštį, juos apkarpyti, paliekant tik 2-3 cm paskutinio atauga. Pirmąjį genėjimą atliekame prieš vegetacijos pradžią, ankstyvą pavasarį. Išimtis yra augalai, kurių jaunuoliams gali pakenkti pavasario šalnos – ligustras, fizalis, laurų augalas – šie pjaunami tik balandžio pabaigoje. Paskutinis kirpimas turėtų būti atliktas ne vėliau kaip rugpjūčio pradžioje. Pirmus 3-4 metus spygliuočių negenime. Tada tiesiog ištiesiname gyvatvorės šonus. Tik kai krūmai pasiekia aukštį artimą planuotam, pradedame reguliariai genėti, bet ne dažniau kaip du kartus per metus: pavasarį ir vidurvasarį.Tuo pačiu stengiamės netrikdyti storesnių šakų, nes, be kukmedžio ir kanadinės pušies, spygliuočiai to gerai netoleruoja.
Kiekvienas kirpimas prasideda nuo gyvatvorės šonų kirpimo – kuo stipresni ūgliai turi būti karpomi, tuo siauresni jie išliks. Visada veskite kirpimo geležtę lygiagrečiai gyvatvorei. Tik pabaigoje apipjaustome viršų. Nupjautos gyvatvorės yra stačiakampės, arkos arba trapecijos formos su dideliu pagrindu. Pastaroji forma yra pati naudingiausia, nes garantuoja tiek pat saulės spindulių gyvatvorių ūgliams.
ŻPriešingai nei atrodo, nesuformuotas gyvatvores taip pat reikėtų karpyti kartą per 3–4 metus, kad jas būtų veikiama šviesa.Tai daugiausia taikoma pavasarį žydintiems krūmams. Tada pašaliname nereikalingus ūglius, kurie auga „viduje“ ir per mažai šviesos pasiekia krūmo vidų. Taip vadinamas sanitariniai pjūviai, t. y. pašalinti nulūžusią, nuluptą žievę ir sergančius ūglius. Vasarą ir ankstyvą rudenį žydinčius krūmus (rožes, prušniką, krūminę hortenziją, japonines tavulas, budlejas) reikia iškirpti iš seniausių ūglių, o likusius patrumpinti.Kasmetinis genėjimas lemia, kad pavasarį atsiranda ilgi ūgliai su daugybe žiedų, kurie vystosi tų pačių metų vasarą ir rudenį. Panašiai pjauname krūmus su dekoratyviniais ūgliais, pavyzdžiui, b altą sedula. Anksti pavasarį žydinčias rūšis (forsitijas, migdolus, gyslas, svarainius, b altažiedžius tavulus, krūmus) nupjaukite taip pat, bet tik po žydėjimo. Šie krūmai žiedpumpurius formuoja ant ūglių, kurie atsiranda vasarą, t.y. augalui žydėjus. Šie pumpurai vystosi kitą pavasarį.
