Serbentai yra vieni populiariausių vaiskrūmių, auginamų mūsų soduose. Vasarą nuskintus serbentų vaisius galima naudoti konservams, kepiniams arba valgyti žalius. Dėl universalaus šių vaisių naudojimo verta savo sode turėti bent kelis serbentų krūmus. Tačiau prieš sodinant verta susipažinti su serbentų veislėmis ir jų auginimo bei priežiūros taisyklėmis.
Serbentų auginimas yra gana populiarus naminiuose ir soduose
Serbentai - rūšys ir veislės
Serbentų rūšių yra daug, tačiau svarbiausi yra: juodieji serbentai (Ribes nigrum), raudonieji serbentai (Ribes rubrum) ir b altieji serbentai (Ribes gracile).
Raudonieji serbentai
Sodo pasėliuose dominuojajuodųjų serbentųir raudonųjų serbentų auginimas. Nors juodieji serbentai tikriausiai labiau paplitę, raudonieji serbentai, atrodo, turi geresnius polinkius auginti mėgėjiškai. Taip yra dėl geresnio raudonųjų serbentų atsparumo šalčiui ir mažesnio jautrumo ligoms
Kultūriniai raudonieji serbentai, kaip ir visos kitos auginamos serbentų rūšys, yra kilę iš 3 laukinių serbentų rūšių: paprastojo (Ribes vulgare), raudonojo serbento (Ribes rubrum), uolieniniai serbentai (Ribes petreum). Augalai gali būti auginami kaip krūmai arba augalai.Raudonųjų serbentų vaisiaiskinami nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Brandinimo laikas skiriasi priklausomai nuo veislės.Derlius nuimamas kas 3-4 dienas. Raudonuosiuose serbentuose yra daug vitamino B, taip pat geležies ir kalcio. Juos galima valgyti žalius, taip pat naudoti konservuose. Dažniausiai auginamos raudonųjų serbentų veislės: 'Detvan', 'Dutch', 'Jonkheer van Tets' ir 'Rondom'. Be derėjimo datos, šios veislės skiriasi atsparumu šalčiui ir jautrumu serbentų ligoms.
B altieji serbentai
Šios rūšies serbentų yra mažiau nei raudonųjų ar juodųjų serbentų. Tačiau dėl savo skanaus skonio ir žemų auginimo reikalavimų b altieji serbentai yra labai populiarūs ir dažnai sodinami pasėlių soduose. Sodyboms jis gana netinkamas, tačiau auginant mėgėjiškai vertas dėmesio, nes nėra labai jautrus ligoms ir atsparus šalčiui. B altieji serbentai nuo raudonųjų serbentų skiriasi daugiausia mažesniu dažų kiekiu vaisiuose (taigi ir b alta, skaidri vaisiaus spalva). Jo auginimo būdas yra toks pat kaip ir raudonųjų serbentų.Daugiausia auginamos dvi b altųjų serbentų veislės: slovakiška 'Bianka' ir vokiška 'Biała z Juteborg'.
Juodieji serbentai
Juodieji serbentai dažnai buvo vadinami Joninių vynuogėmis, nes jo vaisių nokimo laikotarpis patenka apie birželio 24-ąją – Joninių vardadienį. Juodųjų serbentų skonis toks savitas, kad jais dažnai apibūdinamas vynų, ypač Cabernet Sauvignon, skonis. Šio serbento lapai turi stiprų kvapą dėl eterinių aliejų, esančių lapų apačioje. Žydi balandžio arba gegužės mėn. Vaisiai šilauogės, sultingi, šiek tiek rūgštūs, surinkti į grupes po 5-10 vnt..
Senesnėsjuodųjų serbentų veislėsjuodieji serbentai neapdulkina ir negali apsidulkinti. Tačiau šiuo metu yra savidulkių juodųjų serbentų veislių. Perkant juodųjų serbentų sodinuką, verta pasiteirauti medelyno, kuri veislė atitinka savidulkos sąlygą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tam tikros veislės atsparumą šalčiui ir jautrumą ligoms.Šiuo metu auginamos tokios juodųjų serbentų veislės kaip 'Bona', 'Ores', 'Ojebyn', 'Tisel', 'Titania'. Pastarasis dažnai rekomenduojamas mėgėjiškam auginimui dėl didelio atsparumo ligoms ir atsparumo žemai temperatūrai.
Serbentų auginimo reikalavimai
Augindami serbentus atminkite, kad serbentai gali augti beveik visų tipų dirvose, išskyrus labai kalkingas. Idealus substratas turi būti lengvas, smulkus, giliai įdirbtas ir daug organinių medžiagų, o pH 6,0–7,0.
Serbentų auginimo vieta turi būti saulėta arba pusiau pavėsyje. Serbentai gerai auga aukštesnėse vietose, švelniuose šlaituose ar vėjuotose lygumose. Venkite žemų vietų ir šalčio baseinų, taip pat sunkių dirvožemių, kur požeminio vandens lygis yra žemesnis nei 70–80 cm.
Serbentų sodinimas
Auginant serbentus labai svarbu, kaip jie bus sodinami. Plikašakniai serbentai sodinami pavasarį – nuo kovo arba vėlyvo rudens – spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje.Rudens terminas laikomas geresniuserbentų sodinimui , nes serbentai savo vegetaciją pradeda labai anksti pavasarį. Augalus iš vazonų galima sodinti visą vegetacijos sezoną – nuo pavasario iki rudens. B altieji ir raudonieji serbentai sodinami iš eilės kas 1 metrą, paliekant 1,5 m tarpą tarp eilių, o juodieji – kas 1,2 m eilėje ir 1,8 m tarp eilių. Daigai sodinami apie 5 cm giliau nei augo medelyne. Pasodinę augalą, gausiai laistykite ir mulčiuokite žemę po juo, kad neaugtų piktžolės.
Serbentų tręšimas
Organinės trąšos turėtų būti tręšimo namų ir sodų pagrindu pagrindas. Todėl prieš sodinant serbentus verta patręšti žemę, įkasant ją kompostu maždaug iki 40 cm gylio (tokiame gylyje bus pagrindinė serbentų šaknų masė). Juodųjų serbentų atveju pavasarį rekomenduojama tręšti azoto ir kalio trąšomis po 35g/1m².Aplink krūmus verta išbarstyti kompostuoto mėšlo kraiką. B altųjų ir raudonųjų serbentų atveju pagrindinis veiksnys yra tręšimas kaliu. Tam puikiai tinka kalio sulfatas.
Serbentų priežiūra
Pagrindinisaugančių serbentųslaugos gydymas, be tręšimo, apima: drėkinimą, ravėjimą, mulčiavimą ir pjovimąPjaunant serbentusverta atkreipti dėmesį, kad u B altieji ir raudonieji serbentai gaminami kitaip nei juodieji serbentai. Taip yra dėl to, kad b altieji ir raudonieji serbentai veda vaisius ant dvejų metų ūglių, o juodieji – ant vienmečių ūglių.
Serbentų vaisių derliaus nuėmimas ir sandėliavimas
Serbentų vaisiaiskinami visiškai prinokę (priklausomai nuo veislės - gali būti nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pradžios) su koteliais, juos skinant su ištisomis kekėmis. Vaisiai valgomi žali arba iš jų gaminami konservai.Šaldytuve juos galima laikyti iki 2 savaičių. Pageidautina apatinėje lentynoje, salotų inde.
Katarzyna Matuszak
