Komercinėje žemdirbystėje dažniausiai naudojami metodai veikia prieš gamtą. Cheminių medžiagų, pvz., pesticidų ir dirbtinių trąšų, naudojimas sukelia nepageidaujamus padarinius, tokius kaip humuso sluoksnio pablogėjimas arba sunaikinimas, dirvožemio išeikvojimas ir atsparumas kenkėjams.
Todėlsodo ekologijanamuose arba paskirstymo sodas gali būti mūsų pačių būdas gauti sveiką maistą – vaisius ir daržoves iš savo ekologinio ūkininkavimo, neturėdamas šalutinio poveikio aplinkai. Sužinokite, kodėl ekologija sode yra tokia svarbi ir kokie yra pagrindiniaiekologinio auginimo principaivaisiai ir daržovės.
Ekologija darže – derinti auginimą
Ką mums duoda ekologija sode?
" Skaičiai kalba patys už save. Jungtinėse Valstijose kasmet sunaudojama apie milijoną tonų pesticidų. Europos Sąjungoje – tik 140 tūkst. tonų per metus. Deja, duomenų apie Lenkiją nėra. Tačiau reikia manyti, kad pesticidai čia taip pat dažnai naudojami ir, deja, dažnai piktnaudžiaujama. "
Norint išlaikyti pakankamai aukštą produktyvumą, manoma, kad būtina naudoti dirbtines trąšas. Tai savo ruožtu sunaikina mikroorganizmus, kurių užduotis – trąšas ir organines medžiagas paversti druskomis, kurias absorbuoja augalai.
Kitas veiksnys, darantis neigiamą įtaką dirvožemio būklei, yra monokultūros, t.y. žemės ūkio sistema, kai tam tikroje teritorijoje daugelį metų auginama viena rūšis. Vis daugiau ūkių susiaurina savo specializaciją iki vienos rūšies, o tai lemia dirvožemio sterilizaciją ir jų struktūros pokyčius.
Laimei, mūsų namų ar paskirstymo sodai gali skirtis. Jie gali būti sveiko maisto š altinis, gaunamas derančiu su gamta, nekeliančiu grėsmės mus supančiai aplinkai.ekologinio sodo auginimoesmė yra darbas su gamta, o ne prieš ją. Augalai iš vandens ir oro išgauna deguonį, vandenilį ir anglį. Naudodami saulės energiją, jie sukuria jiems reikalingus organinius junginius. Iš substrato išgaunamas azotas, kalis, fosforas, kalcis ir magnis. Šiuos procesus galime palaikyti naudodami natūralius augalų priežiūros, tręšimo ir apsaugos metodus.
Pagrindinisekologijos principų taikymas sodeyra: sėjomaina, augalų kaimynystė, mėšlas ir kompostas. Juos naudoti gamybos mastu yra didelis iššūkis pelno siekiantiems ūkiams. Tačiau naminiuose daržuose šiuos būdus verta naudoti kone visais atžvilgiais – pasėliai sveikesni, skanesni ir natūraliai saldesni, o sodo dirva turtingesnė organinėmis medžiagomis.
Ekologiškame sode būtinas komposteris
Ekologiška sodininkystė
Skirtingų grupių daržovių sodinimas sode tinkama tvarka apsaugo nuo ligų sukėlėjų kaupimosi, sumažina kenkėjų augimą, taip pat padeda išsaugoti maistines medžiagas dirvožemyje. Pavyzdžiui, raudonieji burokėliai gerai auga pasodinti į ankštinį augalą, kuris palieka azoto turtingą dirvą. Tradicija sodinti tam tikrus augalus kartu buvo praktikuojama daugelį metų. Yra augalų, kurie geriau klesti, kai jiems suteikiama tinkama kompanija. Svogūnai ir morkos saugo vienas kitą nuo kenkėjų ir ligų. Pasodintos medetkos išvaikys amarus, o medetkos – nematodus. Česnakai šalia braškių apsaugo jas nuo pilkojo pelėsio. Netgi piktžolės, tokios kaip dilgėlės, kraujažolės ir ramunėlės, padidina daržovių atsparumą ir atbaido kenkėjus. Natūraliose žaliosiose trąšose, mėšle ir komposte yra visos reikalingos maistinės medžiagos tinkamos sudėties ir proporcijos. Šviežių žalių pasėlių, mėšlo ir komposto iškasimas padeda suskaidyti organines medžiagas ir išskiria maistines medžiagas į dirvą būsimiems augalams. Ekologinė sodininkystė – tai pusiausvyra ir uždaras organinių medžiagų ciklas.Natūralaus ciklo metu kompostas tręšia dirvą, dirva aprūpina augalus maisto medžiagomis, kurios savo ruožtu maitina. Visas virtuvės ir sodo atliekas reikia kompostuoti ir grąžinti į dirvą. Tokiu būdu mūsų sodai taps savarankiški, o dirvožemis daugelį metų išlaikys savo derlingumą. Wojciech GórskiekoWarzywnik.plEkologija sode – sėjomaina
Ekologija sode – augalų kaimynystės poveikis
Ekologija sode - natūralios trąšos
Kompostas – ekologiškiausia trąša sode
