Sausio vidurys yra pats tinkamiausias metas iš arti apžiūrėti vaismedžius ir vaiskrūmius lankantis sklype. Šiuo metu, be lapų, matomebūdingų kultūrinių augalų infekcijos požymiųgrybelinių ir bakterinių ligų sukėlėjų. Taip mums bus daug lengviau parengti tinkamą profilaktinio ir profilaktinio gydymo programą, kad mūsų augalai išliktų geros būklės ir duotų didelį derlių.
Nukritę vaisiai ir lapai, palikti sode, užkrėsti
ligomis, yra antrinės infekcijos š altinis pavasarį
Daugumaaugalų ligų k altininkų gerai žiemojamūsų klimato sąlygomis ir nuo ankstyvo pavasario yra pirminių infekcijų š altinis, dėl kurio gali smarkiai sumažėti derlius, jei jokie gydymo būdai netaikomi jų atsiradimo sode apribojimams.
Kur žiemoja grybeliniai mikroorganizmaisukelia pavojingiausias vaisinių augalų ligas?
Po žemės paviršiumi dauguma grybų rūšių, atsakingų už vandens laidumo sutrikimus augale, sukeliančių simptomų kompleksą, paprastai vadinamą vytimu, taip pat grybai ir bakterijos, sukeliančios šaknų puvinį, palaukite, kol š altos žiemos laikotarpis. Kadangi tokio tipo daugiamečiams augalams labai sunku taikyti tinkamą sėjomainą, profilaktiškai jaunus vaismedžius ir vaiskrūmius galima sodinti tik kelioms minutėms pamerkus jų šaknis į vario preparatų tirpalą.
Ant belapių medžių ir krūmų ūglių dabar galite pamatyti pažeidimus, kuriuose žiemoja grybiena arba patogeninių bakterijų kolonijos. Taip pat tokių pakitusių ūglių paviršiuje matyti sporų formų sankaupos, kurios bus pirmųjų infekcijų š altinis, kai tik gamta atgys. Skaidriūglių nekrozė rodo, kad yra viena ar daugiau žievės ligų , tokių kaip gangrena, bakterinis vaismedžių vėžys, moniliozė ir net gaisrinė.
Rudidryžiai per visą aviečių ūglio ilgįyra nusik altėlio ženklas, sukeliantis aviečių ūglio nykimą. Blogas vaismedžių augimas ir mažų, šviesių, plytelių formos vaisiakūnių atsiradimas ant ūglių yra grybelio, sukeliančio vaismedžių sidabrinius lapus, simptomai.
Dar viena vaisinių augalų ligų k altininkų žiemojimo vieta yra mirusi, išdžiūvusivaisiai apaugę patogeno grybiena Tokie statiniai yra būdingos žiemojimo vietos sėklų ir kaulavaisių medžių rudojo puvinio, lazdyno moniliozės ir pilkojo pelėsio sukėlėjams. Jei sode ant medžių matome tokius mumifikuotus vaisius, juos reikia nuimti ir sunaikinti, geriausia sudeginti.
Kur žiemoja daržovių ligų sukėlėjai?
Didelė grupė grybelinių patogenų, patogeninių bakterijų ir augalų virusų laukia žiemos periodo arbasvogūnėliuose ar sėkloseužkrėstose per paskutinį vegetacijos sezoną, skirtuose persodinti pavasarį . Toks metodas būdingas daugeliui pavojingų pomidorų ligų priežasčių (pomidorų mozaika, kurią sukelia virusai, bakterinis vėžys arba pomidorų margumas, kurį sukelia labai gyvybingos bakterijos, kurios išlaiko galimybę užsikrėsti ilgiau nei 15 metų) ir pupelės (pupų žiedo bakteriozė ir paprastoji mozaika). sukelia virusai). Svogūnai, skirti pavasariniam sodinimui lauke, gali peržiemoti pūlingosios miltligės – sunkiai kovojamos grybelinės ligos, sukeliančios didelę žalą šios daržovės pasėliams – sukėlėjas.
Dar viena vieta, kur patogeniniams mikroorganizmams randa palankias žiemojimo sąlygas, yra lauke paliktos užkrėstų augalų liekanos. Tokiu būdu daugelis bakterijų rūšių laukia žiemos, įskaitant atsakingas už juodojo ir šlapiojo žalvarnio puvinio atsiradimą vegetacijos metu. Šis žiemojimo būdas taip pat populiarus tarp grybelinių ligų sukėlėjų, dėl kurių sezono metu gali atsirasti tokių ligų kaip pilkasis pelėsis, morkų alternaria, burokėlių kutas, žirnių pūlingoji miltligė ar pomidorų alternariozė.
Daugelis ligų k altininkų taip pat gali išgyventi kituose organizmuose, laukdami, kol pasirodys daržovės – sklypo ar dirbamo lauko šeimininkai. Didelį vaidmenį čia vaidina piktžolės ir daugiamečiai augalai. Pavyzdžiui, ugniažolės gali peržiemoti virusą, atsakingą už agurkų mozaiką. Savo ruožtu kryžmažiedės piktžolės yra labai pavojingos kopūstinio sifilio k altininkės, o laukinės nakvišos – virusai, sukeliantys pomidorų, paprikų ir baklažanų įvairaus pobūdžio dėmes ir mozaikas. Daržovių augalų ligų k altininkai taip pat gali žiemoti… vabzdžių organizmuose! Vabzdžių – šeimininkų grupei priskiriami amarai, tripsai ir lapgraužiai, pernešantys daugybę augalų virusų, pavojingų daržovių pasėliams. Čia verta pridurti, kad gamtoje yra tam tikra grupė virusų, kurie, amarams paimti su užkrėsto augalo sultimis, nusėda savo šeimininkų organizmuose ir ten dauginasi. Vabzdžio organizmas tampa tuo pačiu infekcijos š altiniu, kai tik amaras įkiša savo proboscią į sveiko augalo audinius, kad galėtų pasimaitinti.
Kiek laiko kelia grėsmę sporų formos?
Sporų formos, susidariusios prieš pat nepalankių aplinkos sąlygų atsiradimą (t. y. prieš prasidedant žiemai),gali likti ramybės būsenoje iki 10 metų , kol nepraras galimybės užkrėsti augalas šeimininkas. Žinoma, skirtingi nusik altėliai turi skirtingą gyvenimą. Pavyzdžiui, varškės puvinio – 3 metai, o kopūstinio sifilio – net 8 – 9 metai.Sulą siurbiančių vabzdžių perduodami augalų virusai yra panašūs – vieni kitus augalus sugeba užkrėsti tik kelias valandas po to, kai juos absorbuoja vabzdys, kiti jame dauginasi visą gyvenimą. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamai auginami pasėliai po derliaus nuėmimo, tinkama daržovių sėjomaina, tinkama atsparių veislių parinkimas, reguliuojamas dirvožemio pH ir visų užkrėstų augalų dalių sunaikinimas žymiai sumažina ligų atsiradimą vėlesniais vegetacijos sezonais.
Emilis Gwizdała
