Idėja sukurti vandens kampelį gimė prieš keletą metų. Priešais namą turėjau šlapią pievą, kuri šiam tikslui puikiai tiko. Darbą pradėjau nuo didelės duobės iškasimo. Nuėmiau žemę ir atsargiai išvaliau dugną nuo visų nešvarumų. Po to tereikėjo laukti, kol vanduo pratrūks, ir gėrėtis akimis su privačiu tvenkiniu. Tačiau tai buvo tik pusė planuotos užduoties. Kitas žingsnis buvo teritorijos aplink rezervuarą plėtra. Pastačiau ten pavėsinę, vėjo malūną, sūpynes ir sukūriau lizdą gandrams, visa tai aptveriau tinklu. Mūsų tvenkinys taip pat buvo apšviestas saulės lempomis ir apsodintas dekoratyviniais krūmais ir gėlėmis.Pavasarį čia žydi spalvingos tulpės, o vasarą – geltonos ir oranžinės medetkos. Mūsų pastangos nenuėjo veltui – darosi vis gražiau.
Esame ūkininkai, todėl atostogauti nevažiuojame, nes įsipareigojimai ūkyje to neleidžia. Todėl čia ilsimės ir pasikrauname baterijas kitai darbo dienai. Tačiau smagiausia mūsų trejų metų anūkas, kuris su mumis praleidžia daug laiko. Jis gali plaukti v altimi su savo seneliu, suptis ant sūpynių ir šerti žuvis.
Čia taip pat turime keletą nuolatinių lankytojų. Tai dvi laukinių ančių poros ir pilkasis garnys, braidžiojantys vandenyje ieškodami maisto. Dėl to mūsų kiemo tvenkinys yra tikra oazė gamtos prieglobstyje.
Elžbieta ir Andžejus Koperis
Przyłęk
