Epimediumas turi subtilius ūglius, širdies formos lapų ašmenis ant plonų, ilgų lapkočių ir gražių pastelinių spalvų gėlių.Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad epimediumas yra per gležnas augalas, kad galėtų likti ilgiau Sode.Tačiau pasirodo, kad kukli išvaizda nieko neįrodo. Apie jo savybes gali paliudyti ilgamečiai daugiamečių augalų mylėtojai. Žemas epimedis išsiskiria savo gyvybingumu ir ilgaamžiškumu. Puikiai jaučiasi pusiau pavėsingose vietose, kurių nemėgsta daugelis daugiamečių augalų.Gležnus gražuolius galima sėkmingai auginti sode, bet prieš tai išsiaiškinkime, kokie jų poreikiai.
Europoje ir Vakarų Azijoje kilusios rūšys turi mažus poreikius ir dažniausiai yra visžalės. Jie gamina tvirtus, lengvai įsišaknijusius stolonus.Todėl jie yra puikūs žemės dangos augalai, kurie išgyvens ir vasaros sausros laikotarpius.Žinomos ir patikrintos rūšys ir veislės, pvz., Cantabrian epimedium Epimedium x cantabrigiense, geltonasis epimedium x perralchicum 'Frohnleiten' arba margas epimedium x versicolor Sulphureum ', tinka apželdinti didesnius plotus po medžiais ir krūmais.
Į lizdą sodiname atvykėlių iš Rytų Azijos, pvz. epimedium wielkokwiatowe epimedium x grandiflorum, Younga epimedium x youngianum ir epimedium x pubescens. Jie turi grubus įprotį ir, palyginti su rūšimis, formuojančiomis stiebus, blogiau toleruoja krūmų ir aukštų daugiamečių augalų šaknų artumą.
Gražūs daugiamečiai augalai, pavyzdžiui, derlinga, humusinga ir vidutiniškai drėgna dirva. Jie nėra labai jautrūs ligoms, sraigės jų nemėgsta. Optimaliomis sąlygomis jie gali gyventi toje pačioje vietoje keliasdešimt metų.Besniego ir š alto žiemos metu jų lapai dažnai nušąla, tačiau pavasarį pasirodys nauji ūgliai. Pernykščius lapus reikia nugenėti prieš vegetacijos pradžią. Po šio apdorojimo augalai žydės gausiau ir augs stipriau.
