Romantiškos levandos yra ne tik dekoratyvinis augalas, bet ir vaistinis augalas. Jo nepaprastą vertę įvertino jau senovės romėnai, o pirmasis rašytinis levandų paminėjimas yra I mūsų eros amžiuje. graikų karo gydytojo Dioskorido penkių tomų veikalas „De Materia Medica“.
Ilgametė sodininkų patirtis leido išauginti šalčiui, sausrai ir vėjams atsparias rūšis.Šį gražų, kvapnų augalą nuolat stengiamės pritaikyti prie vidutinio ar net š alto klimato, kad padidintume jo paplitimo plotą. Dėl šių procedūrų dabar galime auginti levandas savo soduose ir mėgautis jomis vasarą. Ir net jei neturime savo sklypo, levandų visada galime pasisodinti namuose.
Nors vazonams tinka daugybė levandų rūšių, populiariausia tiek žemėje sodinant, tiek sodinant vazonus yra siauralapės levandos, dar vadinamos medicininėmis levandomis. Tai atsparus ir mažiau kaprizingas augalas nei jo prancūzų pusbrolis su itin originaliais ir neįprastais žiedynais.
Kilęs iš šiltų ir saulėtų Viduržemio jūros regionų, šis augalas mėgsta saulę. Todėl ieškokime jo savo bute, kad būtų gerai apšviesta vieta.Pavasarį ir vasarą visai nesvarbu, ar levandas dedame į langą, nukreiptą į rytus, vakarus ar pietus. Tik šiaurinė paroda jai tikrai nepasitarnaus - ims tįsti ūgliai, gels ir nukris žiedpumpuriai, pabals lapai. Panašiai elgsis ir žiemą, nes trūksta šviesos. Šiuo laikotarpiu pietinė palangė puikiai tiks levandoms.
Vazonuose auginamo augalo negalima laistyti per dažnai, ypač žiemą, kai vegetacija pastebimai sulėtėja. Tačiau net ir vasarą, nepaisant aukštos temperatūros, levandas reikėtų laistyti saikingai, nes tai jautrus drėgmei augalas. Nors levandoms bute reikia šiek tiek daugiau vandens nei sodo levandoms, per drėgna žemė joms kenkia, gana greitai sukelia šaknų puvinį ar pilkąjį pelėsią. Todėl pasirūpinkime, kad žemė vazone niekada nebūtų šlapia, nebent trumpą laiką iškart po laistymo. Pradedančiam augintojui bus lengviau auginti levandas vazone, jei vandens pertekliui nutekėti pasirinks didelį indą su drenažu.
Svarbus yra levandų rūšių pasirinkimas augti mūsų bute, tinkamai šilta ir apšviesta vieta bei ne per gausus laistymas, tačiau ne mažiau svarbu aprūpinti augalą tinkamu substratu
Levandos vazone – sodinimas.Prieš sodindami levandas sodinuko pavidalu, turėtume paruošti vazoną. Kadangi levandos turi plačią ir ilgą šaknų sistemą, vazonas turi būti pakankamai platus ir gilus. Jo apačioje visada dedame drenažo sluoksnį, kad būtų lengviau nutekėti vandens perteklius. Čia tiks keramzitas arba rupus žvyras. Verta pasirūpinti, kad puodo dugne būtų reikiamo skaičiaus ir dydžio skylučių – jos bus naudojamos vandens pertekliui nutekėti.
Drenažo sluoksnis turi būti padengtas levandoms tinkama žeme – derlinga, lengva ir pralaidžia, natūralios arba silpnai šarminės reakcijos, daug kalcio. Įdėkite sodinuką į substratą, uždenkite šaknis dirvožemio sluoksniu, o tada atsargiai sutankinkite dirvą.Pabaigoje laistome - atsargiai, mažai gausiai, kad po laistymo žemė būtų drėgna, bet ne šlapia ar prisotinta vandens.
Levandos persodinamos į naują didesnį indą kas 2-3 metus.
Daug paprasčiau ir greičiau pasodinti sodinuką, leidžiantį iškart po to grožėtis levandų grožiu. Tačiau jei turime daržininkystės liniją ir šiek tiek kantrybės, galime pabandyti pasėti levandas. Tačiau turime atsižvelgti į tai, kad kvapnių gėlių pamatysime tik kitais metais.
Sėją geriausia planuoti kovo arba balandžio mėnesį, atvėsus sėklas. Tam tikslui dedame 2 mėnesiams į šaldytuvą, kur gana žema temperatūra, maksimum 3 laipsniai šilumos. Grūdų užšaldyti negalima, žemiausia laikymo temperatūra yra 0 laipsnių.
Levandas galima sėti dviem būdais: arba sėti po vieną sėklą į kiekvieną mažą vazonėlį, arba kelias sėklas dideliame vazonėlyje. Kai daigai subręsta, atskirkite juos į skirtingus indus.
Levandos yra vienas iš augalų, kuriuos reikia genėti. Jei šios veiklos nepaisysime, levandos gali nežydėti, atimdamos iš mūsų aromatingą kvapą ir žavingą gėlių vaizdą.
Levandos genimos du kartus per metus. Pirmasis apdorojimas turėtų būti atliekamas vasaros pabaigoje, iškart po to, kai augalas pražydo. Po išblukusiais žiedynais reikia padaryti pjūvį. Antrasis pjūvis daromas pavasarį – tada ūgliai sutrumpinami 1/3 ar net per pusę.
Augalo nereikėtų genėti vėlyvą rudenį, nes tada levandos žiemą gali išdygti naujų ūglių, kurie jį labai susilpnins. Žinoma, tokios procedūros poveikis kambariniam augalui yra daug silpnesnis nei sode, kuriame levandos gali užš alti, tačiau ir bute verta susilaikyti nuo pjovimo spalį ar lapkritį.
Augindami levandas pastebime, kad net gerai prižiūrimas ir reguliariai genimas augalas po kelerių metų auginimo praranda patrauklią išvaizdą.Tada galite jį atjauninti stipriai pjaudami ankstyvą pavasarį. Tačiau jei tai neduos laukiamų rezultatų, jis bus pakeistas jaunu daigeliu.
Kaip susidoroti su pilku pelėsiu ant levandų?
Pilkasis pelėsis yra viena iš trijų labiausiai paplitusių levandų augalų ligų. Labai nedėkingas, nes jį sukelia paprastasis grybas Botrytis cinerea, kurio vystymasis vyksta plačiame temperatūrų diapazone (0-30 laipsnių C). Lemiamas veiksnys yra didelė oro drėgmė (virš 92-96%). Jei ši sąlyga įvykdoma, liga gali būti ant augalų visą auginimo sezoną. Sodininkystės ir daržininkystės instituto Skierniewice mokslininkai rekomenduoja, nustačius pilkojo pelėsio simptomus, purkšti du kartus su 7 dienų intervalu, kaitalioti atskirų grupių fungicidus: strobilurinus + anilidus, ditiokarbamatus, ftalimidus, anilinopirimidinaus + fenilpirolius. Atleiskite, bet aš sąmoningai nepateikiu konkrečių preparatų pavadinimų.Mažiau patyrusiems sodininkams patarčiau renkantis augalų apsaugos priemones kreiptis į vietinės sodo parduotuvės ekspertą. Kaip apsisaugoti ir apsisaugoti? Visų pirma, venkite per didelio augalų tankumo ir užtikrinkite geriausią įmanomą vėdinimą, nedrėkinkite lapų laistymo metu, nupjaukite ir sudeginkite sergančių augalų fragmentus.
– sako dr. inž. Tomasz Mróz
Nors levandos nėra ypač reiklus ir sunkiai auginamas augalas, kartais jos suserga. Dažniausios problemos yra šios: augalų vytimas, vytimas ir nežydėjimas.
Kodėl levandos nyksta?Pilkasis pelėsis yra dažniausia to priežastis. Lapai pamažu paruduoja, kaip ir ūgliai, kurie netrukus pradeda lenktis žemyn, kad galiausiai pasidengtų pilkšva danga.Dažniausiai susergama permirkus šaknims arba esant per didelei oro drėgmei. Tokiu atveju verta augalą šiek tiek padžiovinti, kurį laiką jo nelaistyti ir perkelti į gerai vėdinamą ir sausą patalpą. Nupjaukite rudus ir sulinkusius ūglius ir keletą kartų visas levandas pabarstykite fungicidu.
Kodėl levandos išdžiūsta?Kitas, taip pat gana dažnas, negalavimas yra vadinamasis. fiziologinė sausra. Augalas išdžiūsta, nors yra reguliariai ir pakankamai laistomas, nes negali ištraukti vandens iš substrato. Soduose auginamiems augalams tai gali lemti vanduo, kuris dirvoje užšąla per ilgesnes šalnas, kartu su vėjuotu ir saulėtu oru. Vazoninių augalų atveju priežastis gali būti netinkamas tręšimas, t. y. per didelis arba per mažas kalio aprūpinimas augalu arba dirvožemio druskingumas. Norėdami išsaugoti augalą, turėtume kuo greičiau pakeisti substratą.
Kodėl nežydi levandos?Kad augalas žydėtų, jį reikia genėti sezoniškai, jei šios veiklos nepaisysime, levandos gali neatsipirkti už gražių gėlių priežiūrą. Jei augalą genėjome pagal grafiką, gali būti, kad žydėjimo trūkumą lėmė tręšimas azotu, dėl kurio auga žalios augalų dalys, arba vieta, kuri yra per šešėlinė augalui augti.