Gražios kaip brangenybės gėlės ateinančiomis savaitėmis bus taikomos su nuolaidomis. Šie žavūs mažyliai net nebijo sniego ir šalčio.Miniatiūriniai svogūniniai vilkdalgiai yra sukietėję augalai ir be žalos atlaiko š altus besibaigiančios žiemos gūsiusBotaninis pavadinimas Iris kilęs iš graikų kalbos. Senovės graikams deivė Iris buvo vaivorykštės personifikacija.
Vaivorykštės spalvas labiau perteikia miniatiūrų aukštaūgių giminaičių gėlės: bebarzdis ir bebarzdis vilkdalgis.Nykštukiniai svogūnų vilkdalgiai turi kuklesnę spalvų paletę.Jų gėlės dažniausiai puošiamos įvairiais mėlynos, b altos ir geltonos spalvos atspalviais.Tačiau savo grožiu jie visiškai atitinka „didelių“ rūšių grožį.
Miniatiūrinių svogūninių vilkdalgių grupę sudaro daugybė rūšių. Svarbiausia ir geriausiai žinoma yra Iris reticulata. Išvesta daug veislių, kurių vis daugiau galime įsigyti sodo parduotuvėse. Taip pat vis labiau populiarėja geltonžiedis vilkdalgis Danforda Iris danfordiae ir stambiažiedis mėlynasis Iris histrioides, galintis žydėti sausio pabaigoje.
Svogūnų dalgiai puode
Miniatiūrinis svogūnų vilkdalgis puikiai tinka net puode. Būtina sąlyga – tinkamas substratas, kuris turi būti pralaidus, turintis daug smėlio ir ne per drėgnas. Puodo apačioje reikia pakloti drenažo sluoksnį iš keramzito, kuris palengvins vandens nutekėjimą. Pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, patręškite augalus, leiskite lapams nudžiūti ir išdžiūti. Rudenį svogūnus sodiname sode saulėtoje vietoje
Miniatiūrinių vilkdalgių tėvynė yra Artimieji Rytai.Kilmė lemia jų reikalavimus. Jie geriausiai jaučiasi pralaidžiame substrate, kuriame yra daug kalcio. Jie mėgsta šiltas ir saulėtas vietas, ypač alpinariumą. Žydėjimo laikotarpiu jie pasiekia 15-20 cm aukštį.Po žydėjimo siauri lapai pasiekia maksimalų ilgį.Naujus svogūnėlius reikėtų sodinti rugsėjo mėnesį apie 8 cm gylyje, geriausia nedidelėmis grupėmis. Augalai palaipsniui, per kelis sezonus, išaugins daugybę atsitiktinių svogūnėlių, kasmet žydinčių didesniame plote.
