Įrengdami gėlynus, visada turėtumėte nepamiršti augalams suteikti tinkamų gyvenimo sąlygų. Šviesos trūkumas arba jos perteklius trukdo tinkamai vystytis, o silpni egzemplioriai tampa mažiau atsparūs ligų ir kenkėjų atakoms. Siekdami patenkinamų rezultatų, taip pat turėtume rinktis augalus, kurie harmoningai derėtų spalvomis ir derėtų vienas prie kito pagal ūglių ilgį (aukščio gradacija). Taip pat turėtume prisiminti apie vietines medžių ir krūmų rūšis, kurios gali puošti sodą ištisus metus. Jų žiedai pavasarį džiugina akis ir privilioja daugybę drugelių, bičių ir kitų vabzdžių.
Sodo takai
Jų substratą geriausia dengti netaisyklingomis akmens plokštėmis arba pabarstyti lengvu žvyru. Toks paviršius leidžia po lietaus vaikščioti per sodą sausa koja, tačiau netrukdo lietaus vandeniui prasiskverbti į žemę. Žvyras tinka ir sėdimoms vietoms. Kitas variantas – lentos iš oro sąlygoms atsparios medienos. Pievelę tokioje vietoje galima pakeisti kompaktiškais kilimais iš žemų daugiamečių augalų arba atsparių trypimui augalų, pvz., čiobrelių, pasodintais tarp akmens plokščių, formuojančių takus.
Natūralaus akmens sienos
Išdėlioti netaisyklingomis eilėmis, padeda suvaldyti greitai ir greitai augančius augalus, kad jie neplistų nekontroliuojamai. Be to, laikui bėgant sienos tampa puikia buveine smulkiems gyvūnams, tokiems kaip driežai, vabzdžiai, varlės. Vietoj akmenų galite naudoti mažiau patvarias medžiagas, pvz.vytelių ar lazdyno šakelių, ir tai sukurs vienodai efektyvius ir natūraliai atrodančius apvadus gėlynams ar lysvėms.
Vanduo
Tai svarbus natūralaus sodo sutvarkymo elementas. Nepriklausomai nuo to, ar renkamės nedidelį tvenkinį su švelnia, banguota kranto linija, ar kur kas didesnį rezervuarą, verta atminti, kad tvenkinys turi būti įvairaus gylio, užtikrinančio optimalias sąlygas daugelio augalų rūšių vystymuisi. Virš vandens labai greitai pradės dygti laumžirgiai, o jei jie nubėgs pelkiniais augalais apaugusio upelio pavidalu, pvz., purvinu mišku, netrukus jame apsigyvens kiti smulkūs gyvūnai.
