Dekoratyvinis sodas: verta priminti chrizantema
Trispalvė chrizantema Ismelia carinata kilusi iš Šiaurės Amerikos. Europos soduose jis auginamas nuo XVIII a. Iki šiol jis buvo įtrauktas į Chrysanthemum gentį ir žinomas kaip Chrysanthemum carinatum. Savo rūšies pavadinimą jis skolingas dėl krepšelyje esančių trispalvių žiedinių gėlių.Jie b alti (tačiau veislės gali būti skirtingų spalvų) su geltonai violetiniu pagrindu.Krepšelio skydas, pagamintas iš vamzdinio gėlės, yra beveik juodos.
Chrizantema gerai auga lengvoje, laidžioje dirvoje, tačiau turtingoje maistinių medžiagų.Gausiai žydi saulėtose vietose nuo liepos iki rudens. Jis nesiima persistengti.Augalai turi seklias šaknis ir sausros metu juos reikia gausiai laistytiTrispalvė chrizantema priklauso vienmečiams augalams. Jo sėklos sėjamos antroje balandžio pusėje tiesiai į žemę.
Balkonai ir terasos: rudens balkonas pažymėtas … briar
Wrzośce yra sodo savininkų paplitę krūmai iš Ericaceae šeimos. Šie viržių pusbroliai ypač mėgstami dėl mažyčių žiedų, kurie pasirodo ankstyvą pavasarį.Tačiau tarp maždaug 700 dygliuočių rūšių galime rasti ir vasarą bei rudenį žydinčių. Konteinerių auginimui tinka švelnusis sviedinys iš Afrikos E. gracilis. Ši rūšis dažnai naudojama balkonų, terasų ir butų dekoravimui. Mažos, sferinės gėlės gali būti įvairių spalvų – nuo b altos iki tamsiai violetinės, tačiau tarp daugybės veislių galime rasti ir lašišinės bei raudonos spalvos.
Žiedų spalva priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo temperatūros naktį. Kuo jis žemesnis, tuo gėlės tampa raudonesnės. Augalai žydi labai gausiai. Ankstyvosios veislės žydi rugpjūtį, o vėlyvosios pirmuosius žiedus išvysta tik spalio mėnesį. Dėl šios priežasties jos vis dažniau kartu su chrizantemomis puošia kapus.Balkonuose jie atrodo ypač patraukliai apsodinti žolėmis ir sidabriniais lapais turinčiomis rūšimis, pvz., uosio senis.Po žydėjimo augalų ūgliai nudžiūsta žiedais, todėl net ir tada gali papuošti balkoną . Jie taip pat naudojami džiovinimui.
Švelnioms sruogoms reikalingas rūgštus, humusingas ir pralaidus substratas. Turi didelius šviesos poreikius, geriausiai auga saulėtoje vietojeAugalus laistome reguliariai – net ir dėl trumpalaikio vandens trūkumo ūgliai nudžiūsta.
Medžiai ir krūmai lapkritį
Baigiame sodinti
Lapkričio pradžioje baigiame sodinti medžius ir krūmus į biuletenius ir vazonus
Žieminiai p altai
Žemus krūmus, pvz., viržius ir viržius, apdengiame eglių šakomis ar kitais visada žaliais spygliuočiais medžiais ir krūmais.
Piliakalniai ant rožių
Lapkričio pabaigoje ant daugiažiedžių, smulkiažiedių ir antžeminių rožių darome kauburėlius.Parko ir vijoklines rožes padengiame mulčiu. Negenėkite rožių rudenį.
Gyvūnų prieglauda
Kasame Dovydo balą. Be to, darže suberiame lapų, akmenų ir šakų kauburėlius. Jie bus puiki prieglauda ežiams, varlėms, rupūžėms ir kitiems naudingiems gyvūnams.
Daržovės: vėlyvųjų daržovių derlius
Mėnesio pradžia turėtų būti skirta b altųjų kopūstų derliaus nuėmimui. Nepamirškite palikti kelių išorinių lapų ir kotelio nupjauto po apatiniu lapeliu 1-3 cm aukštyje, jei reikia laikyti galvutesPagrindiniai kopūstų ūgliai, renkami anksčiau, kartais išauga į mažesnes galvutes, kurios gali būti skirtos tiesioginiam vartojimui. Taip pat lapkritį vis dar galime rinkti endivijas.
Geras balinimo būdas šiuo metų laiku – iškasti visus augalus su dirvožemio gabalėliu, o po to įberti duobę rūsyje.Paliekama patalpose, kuriose yra per aukšta, jie gali būti labai užkrėsti bakterinėmis ligomis, kurios sukelia rozetinį puvinį.
Vėlyvųjų veislių porus galima iškasti ir be kauliukų arba palikti lauke, surenkant juos prieš užšalant dirvai. Taip pat galime mėgautis lapinių kopūstų ir Briuselio kopūstų skoniu, renkamu iš eilės pagal poreikį. Tačiau verta atminti, kad šios daržovės yra skanesnės ir saldesnės tik po šalnų.Šakninės daržovės turėtų būti iškasti prieš dirvai užšalus, pradedant nuo raudonųjų burokėlių, jautriausių šalčiui. Tokių šaknų negalima saugoti.
Rudeninis valymas: grėbti ant žolės gulinčius lapus
Ant pievelės gulinčius lapus būtina rinkti, kitaip jie supūs ir užterš sodą. Ką su jais daryti? Kai kurie gali būti naudojami kompostui, kiti - lauke augantiems augalams, o kai kurie - deginimui. Ąžuolo ir buko lapuose yra daug taninų ir jie lėtai suyra, todėl juos reikia maišyti komposto krūvoje su pvz., liepų ar beržo lapais.
Graikinių riešutų lapų iš viso nereikėtų kompostuoti, nes juose yra cheminių medžiagų, lėtinančių kitų augalų augimą.Mažus sodus galima valyti šluotų grėbliais, didesnius – pūstuvu ar dulkių siurbliu; dažniausiai tai yra vienas įrenginys, kuriame vienu jungikliu įjungiame pūtimo arba oro paėmimo režimą.
Ne visi apie tai žino, tačiau lapams rinkti tinka paprasta rotacinė vejapjovė, ypač ant didelio, lygaus paviršiaus (bet turi turėti krepšelį). Tada nustatome vidutinį ir aukštą pjovimo aukštį.
