Raudonieji serbentai Ribes rubrum Europoje auginami penkis šimtmečius. Rūšies pavadinimas kiek painus, nes šiandien turime daug veislių, kurių vaisiai ne tik raudoni, bet ir rausvi bei gelsvai b alti.
Serbentų krūmas mėgsta švelnų klimatą ir purią, humusingą dirvą, tačiau yra pakankamai tvirtas, kad duoda sultingus, aromatingus vaisius net kalnuotose vietovėse iki maždaug 1400 metrų aukščio. Ankstyviausios veislės sunoksta antroje birželio pusėje. Jei turime vietos daugybei krūmų ir kruopščiai atrenkame veisles, vaisių derlių galime pratęsti net iki rugpjūčio mėnesio.
Labai ankstyvos raudonųjų serbentų veislės žydi kovo mėnesį, todėl netinka auginti vietose, kur dažnai būna pavasarinių šalnų.Šiltesniuose regionuose, kur daug saulės spindulių, krūmus geriausia sodinti pusiau pavėsingose vietose, pavyzdžiui, tarp didesnių vaismedžių arba prie gyvatvorės.Tai ypač pasakytina apie b altavaises veisles, kurios turi odą veikia atšiaurūs spinduliai. saulė nusidažo bjauriai ruda spalva.
Juodieji serbentai Ribes nigrum taip pat plačiai auginami visoje Vidurio Europoje. Palyginti su kitais vaiskrūmiais, išsiskiria didesniu derlingumu ir dideliu vertingų maistinių medžiagų kiekiu. Pavyzdžiui, jos vaisiuose yra tris kartus daugiau vitamino C nei citrinoje.
Jie pirmiausia naudojami įvairiems konservams, pavyzdžiui, sultims, konservams, uogienėms, drebučiams, tinktūroms, likeriams ir vynams ruošti. Geriausiai išnaudosime vertingas medžiagas valgydami vaisius, nuskintus tiesiai nuo krūmoGali trikdyti tik jų stiprus, nemalonus aromatas.
Serbentų priežiūra nėra labai daug pastangų reikalaujanti veikla. Gerus vaisius gauname daugiausia iš krūmų, kurie sistemingai genimi. Nepamirškite, kad raudonos, rožinės ir b altos veislės vaisius veda ant dvejų ar trejų metų orientacinių ūglių ir vienerių metų šoninių ūglių.
Sodiname ir dauginame serbentus
Taroje parduodamus serbentus galima sodinti sode beveik visus metus.Tačiau jauni augalai įsišaknys daug lengviau ir greičiau, jei pasodinsime juos kartu su plikomis šaknimis krūmais, t. y. rudenį, nukritus lapams, arba pavasarį, prieš pasirodant naujiems ataugoms. Svarbu: krūmai turi būti sodinami šiek tiek giliau nei tada, kai jie augo vazonuose.
Sekliai įsišaknijantys serbentai labai blogai reaguoja į dirvos purenimą, kai ravėjame gėlyno paviršių šalia šaknų gumulėlio.Geriausia žemę aplink krūmą padengti storu mulčio sluoksniu, pvz., kompostu. Senesnius krūmus, augančius sode keletą metų, galima nesunkiai padauginti iš ūglių auginių.
Nuėmę vaisius nuo vienmečių, sveikų ir nepažeistų ūglių, nupjaukite apie 20 cm fragmentusNuplėšę lapus sudėkite juos į vazoną su drėgna sodo žeme , supurentas smėliu. Įsišaknijusias ūglių dalis pasodiname naujiems krūmams skirtoje vietoje.
Juodieji serbentai sudaro gražiausius vaisius ant vienmečių ūglių.Iš karto po vaisių derliaus nuėmimo iš abiejų rūšių krūmų išpjaukite seniausius 2-3 metų ūglius. Nuo jauniausių pašalinkite tik silpniausius ūgliusRaudonųjų serbentų krūmuose nupjaukite visus šoninius ūglius iki 1-2 centimetrų ilgio. Ant juodųjų serbentų trumpinkite tik tamsesnius, dvejų metų amžiaus šoninius ūglius, o vienmečių nejudinkite.
