Man patinka laikas, kai sode žydi lelijos. Jų spalvingi žiedlapiai patraukia mūsų dėmesį, o saldus kai kurių veislių kvapas maloniai kutena mūsų uoslę.
Šių gražių gėlių priežiūra nėra sudėtinga. Lelijų auginimo vietos turi būti saulėtos, o dirva pralaidi, nes dėl drėgmės svogūnėliai pūva. Tręšimas taip pat svarbus. Prieš sodinimą pakanka šiek tiek komposto šulinyje.
Tiesą sakant, lelijų augimo paslaptis yra sveiki, tvirti, kieti ir nepažeisti svogūnėliai. Prieš dedant į žemę, verta juos apdoroti, pavyzdžiui, židinio pelenais arba specialia chemine priemone. Taip jie taps stipresni.
Šių žavių augalų požeminės dalys yra skanūs kąsneliai įvairiems graužikams. Todėl jei sklype yra problemų, pvz., su pelėnais, verta investuoti į krepšelius, kuriuose sodinsime svogūnus.
Dažna lelijų, tiksliau, nekviestų svečių ant jų ūglių, bėda yra alyvinės voveraitės (maži raudoni vabalai). Jie maitinasi apatinėje lapų pusėje, kur deda kiaušinėlius. Tačiau yra ir būdas tai padaryti. Jie nemėgsta mėtų kvapo. Todėl juos efektyviai atbaidys šalia pasodinta žolelė arba iš jos paruoštas purškimas – užpilo pavidalu. Puikiai tinka ir mėtų šakelės, esančios kažkur po lelijomis. Tiesiog nepamirškite jų pakeisti naujais kas 2–3 dienas.
Karolina Kościółek
SODO RECEPTAS
Sunkios virusinės ligos
- Tulpių margučių virusas
Simptomai: rudi žiedai arba dėmės ant svogūnėlių, mozaika ar dryžiai ant lapų - Agurkų mozaikos virusas
Simptomai: chlorotinės dėmės lygiagrečios lapų gysloms - Tabako nekrotinės garbanos virusas
Simptomai: lapų garbanos
Kova: deja, viruso nebegalima pašalinti iš augalo. Sergantys svogūnėliai turi būti iškasti kartu su žeme ir sudeginti. Profilaktika – tai kova su virusus pernešančiais amarais ir nesodinti lelijų ten, kur anksčiau augo tulpės ir agurkai.
