Teksto autorė Katažina Pruchniewicz
B altoji eglė yra spygliuočių medis, dar vadinamas Pices canadensis.Auga nuo centrinių Aliaskos regionų iki šiaurinių JAV valstijų, dažniausiai prie upių ir ežerųSudaro vienalyčius arba mišrius miškus, pasitaikančius su juodosiomis, raudonosiomis, balzaminėmis eglėmis, Amerikietiškas maumedis ir beržas.
Savo tėvynėje b altoji eglė pasiekia iki 30 metrų aukštį. Europoje jis gerokai mažesnis. Jaunų medžių vainikas labai taisyklingas, tankus, kūgiškas su standžiomis, iškiliomis šoninėmis šakomis. Su amžiumi eglė praranda lajos taisyklingumą ir šoninės šakos pradeda kabėtiŽievė pilkai ruda, sluoksniuota su smulkiomis skeveldromis.
Jauni ūgliai pliki, šviesiai pilki, padengti melsva danga.Lapai - spygliai iki 2 centimetrų ilgio, viršuje melsvai žali, apačioje melsvai b alti, dygliuoti. Kūgiai pailgi, iki 7 centimetrų ilgioNeprinokę žali, sunokę šviesiai rudi. Auginant medžiai kiekvienais metais labai gausiai formuoja kūgius, kurie krinta rudenį ir žiemą.
Europoje b altoji eglė buvo auginama nuo XVIII amžiaus pradžios, dažnai sodinama parkuose, miškuose ir gyvatvorėms. Subrendęs augalas atsparus žemai temperatūrai ir sausrai, bet geriausiai auga drėgno klimato sąlygomis ir derlingoje dirvoje.Sparčiai auga iki 20 metų, tada augimas greitai sulėtėja ir medis gausiai auga kūgiais.
Populiarios b altosios eglės veislės
 "įkėlimas=tinginys |
B altoji eglė dėl savo dydžio namų soduose auginama retai, tačiau išvesta daug gražių ir žemaūgių veislių, kurios gerai auga saulėtoje ir pusiau pavėsingoje vietoje vidutinio derlingumo dirvoje.Ilgalaikės sausros metu augalus reikia gausiai laistytiB altoji eglė tinka prie įpročio ir spalvų derinių, pavieniui ir palaidomis grupėmis
