Oenothera's primrose gentis, priklausanti raktažolės šeimai, apima daugiau nei 100 rūšių, augančių laukinėje gamtoje daugiausia Šiaurės Amerikoje.Kelios rūšys visam laikui įsitvirtino Europoje, tapusios būdingais geležinkelių krantinių, pakraščių ir ruderalinių buveinių augalaisViena iš jų – Oenothera biennis, į mūsų žemyną atkeliavusi iš Šiaurės Amerikos iki m. XVII a.
Vokiškas genties pavadinimas (Nachtkerzen – naktinė žvakė) siejamas būtent su šiuo daugelio rūšių nakvišų žydėjimo laiku.Jų žiedai atsiveria prieblandoje ir pradeda kvepėti, pritraukdami kandis, kad jas apdulkintųTačiau dauguma rūšių yra savidulkės arba apdulkinamos kamanių ir bičių (gėlės bent iš dalies atsiveria dieną).Nakvišos buvo labai gerai suprantamos genetikos ir citologijos požiūriu. Tyrimai prasidėjo XX amžiaus pradžioje. Mutaciją ir kryžminimą, be kita ko, sprendė Hugo de Vries – vienas iš Mendelio dėsnių atradėjų.
Dekoratyvinė vertė turi keletą rūšių. Tai daugiausia daugiamečiai augalai, t. y. žoliniai daugiamečiai augalai, žiemojantys žemėje.
-NakvišaOenothera fruticosa soduose auginama nuo 1737 m. Augalai pasiekia 30-70 cm aukštį, standžiais, tiesiais stiebais, šakotais ir raudonais viršutine dalimi dalis. Viršūnėse formuojasi 4-5 cm skersmens aukso geltonumo žiedai, atsiveriantys visą parą.Rasilai gausiai žydi ilgą laikotarpį nuo birželio iki rugpjūčio.Veislė 'Yellow River' turi didelius kanarėlių geltonus žiedus, o 'Frühlingsgold' turi kreminius lapus.
-Nakviša keturkampėOenothera fruticosa subsp. glaca (Oenothera tetragona), aukštesnė (užauga 40-80 cm) už raktažolės krūmą, turi melsvai žalius, neraudonus ir beplaukius stiebus bei melsvus lapus – užpakaliukus, kiaušiniški ir susitelkę į rozetes, stiebus, lancetiškus ir bekočius.'Fyrverkeri' turi intensyviai raudonus žiedpumpurius ir žydi gausiai, 'Sonnenwende' turi tamsiai žalius lapus ir didelius geltonus žiedus, 'Hohes Licht' žydi gausiai ir jo žiedai tampa ryškiai geltoni. Pastaba, veislės šios nakvišos dažnai pasitaiko kaip nakvišų atmainos.
-Misūrio nakvišaOenothera macrocarpa auginama nuo 1811 m. Jai būdingi rausvi stiebai, lancetiški lapai, 4-7 cm ilgio ir geltoni, labai dideli žiedai. 10-12 cm, kurios atsidaro vakare.Šios rūšies augalai žydi nuo liepos iki spalio.
-Nakviša(viliojanti) Oenothera speciosa auga kartu su požeminiais bėgikais. Jo iš dalies persidengiantys ūgliai yra 30-50 cm ilgio. Išsiskiria stipriai kvepiančiais b altais 4-7 cm skersmens žiedais, kurie blunkant nusidažo rausvais ir išlieka atviri tiek dieną, tiek naktį. Žydi nuo birželio iki rugsėjo'Rosea' žiedams būdingi švelniai rausvi žiedlapiai ir geltonas centras, 'Alba' žiedai b alti, 'Siskiyou' - dideli rožiniai, 'Pink Petticoats' - rožiniai su b altu centru
Reikalavimai
Nakvišos nesukelia auginimo problemų. Jie geriausiai tinka saulėtoms vietoms, Misūrio raktažolėms ypač reikia labai saulėtų vietų.Mėgsta gerai nusausintas dirvas, gana lengvas, vidutiniškai drėgnas ir ne itin derlingas. Jie nėra jautrūs ligoms ir kenkėjams. Jie gerai žiemoja, š altą ir besniegę žiemą gali suš alti tik nakviša, todėl ją reikia saugoti nuo šalčio.
Platinimas
Krūmines raktažolės dauginame pavasarį dalijant ir naudojant viršūninius auginius, Misūrinę nakvišą – iš sėklų, o nakvišą – dalijant ir iš bėgiojančių auginių. Sodiname augalus, priklausomai nuo rūšies ir veislės, 25-40 cm intervalais
Nakvišos žiedai labai dekoratyvūs, o kartu ir nereiklūs, todėl nusipelno platesnio sklaidos.Vidutinio aukščio ir aukščio nakvišų rūšis ir veisles galima sodinti gėlynuose, sodų grupėse, parkuose ar natūralistiniuose soduose.Jie puikiai dera su augalais mėlynais arba violetiniais žiedais, pvz. Faassen Nepeta katžolė x faassenii, samaninis šalavijas Salvia nemorosa, Perovskia abrotanoides.
Nakviša rekomenduojama gėlių pievoms. „Missouri Evening Primrose“ puikiai tinka alpinariumams, žvyro sodams ir saulėtiems šlaitams. Tačiau jo dekoratyviniai sėklų maišeliai gali būti naudojami sausoms puokštėms.Visos nagrinėjamos raktažolės turi medų.