Gyvatvorės dažniausiai daromos iš krūmų arba medžių, tiek spygliuočių, tiek lapuočių. Taip pat galite sukurti mišrias vienos arba dviejų eilių gyvatvores. Pastarąją sudaro išorinė eilė, kurioje gali būti dygliuotų krūmų, ir vidinė vaisių arba spygliuočių eilė.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis gyvatvorės rūšį? Pirmiausia reikia pagalvoti, ar gyvatvorė bus suformuota, ar augs laisvai. Tuomet tenka apsispręsti dėl planuojamos gyvatvorės aukščio ir jos funkcijų.Galiausiai nurodykite dirvožemio tipą ir saulės kiekį.
Mūsų šalyje dažniausiai galima pamatyti tujų gyvatvores, liaudiškai žinomas tujų vardu. Bet ar tai visada geriausias pasirinkimas? Pristatome gyvatvorėms puikiai tinkančias rūšis, kurios yra alternatyva tujoms
Gudobelė (Crataegus monogyna)- tai krūmas, kuriantis nuostabias, dekoratyvias gyvatvores. Graži, tamsiai žalia lapija ir ryškios gudobelės uogos kontrastuoja viena su kita. Visą žiemą išsilaikontys gudobelės vaisiai yra daugelio paukščių delikatesas. Augalas labai ištvermingas ir atsparus šalčiui, stipriam vėjui ir trumpalaikėms sausroms. Priklausomai nuo veislės, jis gali siekti iki 7 metrų aukščio. Krūmas mėgsta gerai apšviestas vietas su sunkiu, gerai nusausintu dirvožemiu. Geriausiai auga kompaktiškose ir drėgnose dirvose, ne per skurdžiose ir turtingose kalcio. Jis pasižymi išskirtiniu regeneraciniu pajėgumu ir nėra labai jautrus mechaniniams pažeidimams.Gudobelė labai gerai nupjauta. Ją reikia apkarpyti žydėjimo metu arba iškart po jo. Šis gydymas skatina stiprų augimą, tankėjimą ir sumažina ligų atsiradimą.
Visžalis buksmedis (Buxus sempervirens)- šis visžalis krūmas, priklausomai nuo veislės, užauga iki 3 m aukščio. Buksmedis sukuria tankią žalią taisyklingos geometrinės formos gyvatvorę. Lengvai įsišaknija, mėgsta šilumą ir yra nereiklus. Gali augti tiek saulėje, tiek pavėsyje. Jis teikia pirmenybę gerai nusausintam dirvožemiui, kurio pH yra šarminis, tačiau jis taip pat susidoros su blogesnėmis padėtimis. Jis reikalauja reguliaraus laistymo ir tręšimo. Atšiauriomis žiemomis ir trūkstant sniego dangos augalus verta apsaugoti nuo atšiaurių saulės spindulių ir džiūvimo, š alto vėjo. Formavimo pjovimą atliekame pavasarį arba vasarą.
Kininis kadagys (Juniperus chinensis)- ši rūšis puikiai tinka gyvatvorei, ypač Spartan ir Obelisk veislės.Jie greitai auga, galiausiai pasiekia 3,0 m aukščio. Kininis kadagys – ištverminga, pavėsį mėgstanti rūšis, puikiai toleruojanti šalčius. Puikiai jaučiasi ant bet kokios laisvos žemės. Jai nereikia derlingų ar drėgnų dirvožemių. Kininis kadagys yra atsparus sausrai, tačiau sausais laikotarpiais reikia laistyti, ypač žiemomis be sniego. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais apkarpyti šonus, o krūmų viršūnes nupjauti tik pasiekus pageidaujamą aukštį. Krūmai dauginami sėjant sėklas ir auginiais
Rytinis lauras (Prunus laurocerasus)- tai rūšis, per 10 metų pasiekianti net 4 m. Rūšis yra iš dalies visžalis, o per stiprius šalčius kai kurie lapai gali žūti ir nukristi. Sukuria tankią, kompaktišką dekoratyvinę gyvatvorę tiek dėl tamsiai žalių, blizgančių lapų, tiek dėl purių, gausių žiedynų. Laurai gerai auga pavėsyje derlingoje, gerai nusausintoje, šiek tiek drėgnoje dirvoje. Atspari oro taršai, ligoms ir kenkėjams, tačiau neatspari sausrai.Suaugę augalai yra atsparūs šalčiui, tačiau jaunus egzempliorius reikia apsaugoti nuo žiemos pradžios. Gerai pakenčia genėjimą, todėl pavasarį ar vasarą nesunkiai suformuosite gyvatvorę. Krūmai dauginami pusiau sumedėjusiais auginiais
Vidutinis kukmedis (Taxus media) Hicksii- greitai auga ir užauga iki 3 m aukščio. Tamsiai žalios spyglių spalvos fone nuo rugsėjo mėnesio išsiskiria raudoni vaisių – paukščių skanėsto – aromatai. Ši veislė puikiai tinka gyvatvorėms – atspari šalčiui, nereikli, gerai auga tiek saulėje, tiek pavėsyje. Jis gali augti ant bet kokios, bet ne sunkios ir šlapios žemės. Jis neturi didelių mitybos reikalavimų. Rudenį ir pavasarį tręšime daugiakomponentėmis mineralinėmis trąšomis. Jis turi puikių regeneracinių savybių ir gerai reaguoja į genėjimą. Genėti pradedame pirmaisiais metais po pasodinimo ir tai darome sistemingai, nupjaudami gyvatvorę po 3-5 cm iš abiejų pusių. Dėl to augalai gražiai sustorėja.
Taip pat skaitykite:
Greitas ir be rūpesčių gyvatvorių karpymas
Ažūrinės žolės kaip gyvatvorės