" Žemiau esančio teksto ir nuotraukų autorė yra žurnalo Przepis na Ogród skaitytoja - Krystyna Jakubowska iš Łowicz. "
„Kai chemikalai nepadėjo, kovojau su vienuole natūraliais metodais“ – Krystyna Jakubowska.
Manau, kad kiekvienas sodininkas turi daugiau ar mažiau nemalonių patirčių su kiaulpienėmis. Ši piktžolė akimirksniu pasklinda po pievelę ir gėlynus. Nors gėlynuose jį gana lengva išnaikinti, vejai tai blogiau. Kiaulpienė žolyne – tikras nemalonus dalykas.Tačiau bėgant metams aš sukūriau keletą būdų, kaip apriboti jo ūgį.
Norėdama atsikratyti kiaulpienių nuo vejos, iš pradžių naudojau - sodo parduotuvės pardavėjos paraginta - chemikalus. Jie buvo vadinamieji selektyvūs herbicidai, skirti kovai su dviskilčiais augalais, tai yra, visomis, išskyrus vienakiltę žolę. Šiais preparatais purškiau vietas, kur augo pienas.
Nors atsikračiau nepageidaujamos piktžolės, bet sunaikinau ir dobilus bei ramunes, kurių buvimas ant žolės manęs netrukdėBe to, tokie blankai po kiaulpienės reikalinga sėti žolę. Tai buvo gana varginanti, todėl pradėjau ieškoti kitų būdų, kaip atsikratyti pieno.
 "įkėlimas=tinginys |
|
Žiūrėti niemiły praktiškai kiekvienam vejos savininkui (Nuotrauka: Fotolia.com) |
Aš šiek tiek perskaičiau apie šį augalą. Sužinojau, kad jauni jo lapai labai sveiki ir iš jų galima sėkmingai paruošti sveikas ir skanias salotas.Taigi nusprendžiau natūraliu būdu apriboti kiaulpienių buvimą vejojeJauni lapai buvo suplėšyti maistui, o šaknys pašalintos rankomis. Tam naudoju šakutes.
Jų dėka aš ne tik išraunu piktžoles, bet ir aeruoju velėnąBe to, jau keletą sezonų bandau nupjauti veją iki maždaug 4 cm aukščio. Skaičiau, kad mažas pjovimas trukdo kiaulpienių augmenijai.
Žinoma, kasmet mano pievelėje pasirodo kiaulpienės.Tai pavieniai egzemplioriai, kuriuos aš tuoj pat… suvalgau
